Šveicarija (2010)

Kelionės data: 2010 06 21 -- 2010 07 04
Lietuva --> Lenkija --> Vokietija --> Šveicarija --> Vokietija --> Lenkija --> Lietuva

Daug nuotraukų -- bus, kai jas kas nors sutvarkys :)

Iš pradžių buvo... hm... kažkas. O paskui atsirado šveicaras.



Kaunas-Lenkija-Vokietija-Šveicarija

06.21 Kaunas-Lenkija-Vokietija

6:50 išvažiavome iš Kauno. Varšuvoje buvome 12:50 Lietuvos laiku. Pirmas pliusas GPS įrenginiui: apie Lomžą apvedė labai įdomiu apvažiavimu per Piatnica miestuką; išvengėme didžiulio kamščio ir aplenkėme bent 30 sunkvežimių.
Apie 23 val. (24 Lietuvos laiku) mes -- jau Vokietijoje, Ibis viešbutyje Leipcige. Tikimės rytoj jau būti Šveicarijos kempinge.

06.22 Vokietija - Šveicarija

Iš Vokietijos viešbučio pajudėjome apie 7:30. Ilga kelionė su aibe remontuojamų kelių. Įvairumo dėlei šiais metais -- remontai Vokietijoje, o ne Šveicarijoje. 18:30 atvykome į "savo" jau tradiciniu tapusį Lazy Rancho kempingą (jei ten apsistojam jau antrą kartą -- tradicija, ar ne? :)). Registratūra dirba iki 19... Spėjom :) Apie 21 val. jau ir palapinė pastatyta. Mes namie :)




Schilthorn

06-23
Ryte pažadina melodingas varnų karkimas. Rytas klasifikuojamas taip: "pimosios varnos" -- apie 5 -- 5:15 val., "antrosios varnos" -- apie 6 val., o su trečiosiomis (apie 6:30 -- 7) neapsikentę triukšmo jau keliamės :)


Daugmaž išsimiegojom, nors šalta -- mūsų miegmaišiai skirti miegoti iki -5 laipsnių temperatūroje (čia ta “ekstremali riba”), naktį buvo apie +7... Brrrrrr

Bet rytas gražus ir saulėtas, meteorologų puslapiai mūsų neapgavo. Kempingo kaimynai dėkoja, kad atvežėme gerą orą :) Mes jų neliūdiname ir nesakome, kad gražios numatomos tik kokios 4 dienos. Na, bet geru oru naudotis reikia. Pirmą dieną labai daug vaikščioti nesinori, tad kylame pažiūrėti į Schilthorn kalniuką.




"Aš -- Bondas, Džeimsas Bondas". Tai viena iš vietų, kur TAI filmavo. Pamenate kalnus, viešbutį, ir ilgą bėgimą slidėmis? Tai va, ir aš "ten" buvau :))) Ir panašu, kad slidėmis tikrai čiuožė nuo tų kalnų. Ir kaip per tokius akmenis slidinėt?..


Gražu, nors debesų galėtų būti ir mažiau.



 










Nusileidžiame iki miestelio keltuvu, o toliau keliaujame pėsčiomis.


 

Kelias nesudėtingas, pats tas pirmai dienai po ilgos pertraukos. Žalia, pilna gėlių, tilindžiuoja karvių varpeliai... Ech… :)



Beje, panašu, kad turistai vietiniams gyventojams irgi atsibosta. Bent jau tie, kurie valgo visur, kur tik randa tam tinkamą plotelį :) Kortelė ant vieno namuko:



Jungfraujoch

06-24




“Jungfraujoch – top of Europe”. Tuo viskas ir pasakyta. Turbūt idealiausias oras, kokio tik galima tikėtis keliantis ant šito kalno. Gražu, be proto gražu. Nors, jei reiktų mokėti pilną ekskursijos kainą, gal to to grožio būtų ir mažiau.






Ekskursijai tikrai reikia visos dienos. Iš kempingo išvažiavome 7:15, iš stoties traukinuku pajudėjome 8:05, paskutinėje stotyje prieš viršunę buvome 9:20. Dėmesio visiems planuotojams -- ten eilinį kartą reikia persėsti į kitą traukinį. Personalas gali sakyti "vietų nebėra, palaukite pusvalandį kito traukinio". Jei tik įmanoma dar tilpti ir važiuoti stovint -- važiuokit. Jokios garantijos, kad po to pusvalandžio vietų bus :) Kas pirmesnis, tas gudresnis... Mes tą pusvalandį nelaukėme, pasikankinome ~50 min. stovėdami, ir 10:22 jau buvome viršuje. Tiesa, už "patirtus nepatogumus" bilietus tikrinanti mergaitė davė kuponus nemokamam gėrimui. Pravertė :)

Ant kalniuko intensyviai vaikščiodami su trumpa pietų pertrauka prabuvome iki 15:00. Veikti tikrai yra ką:
  • "Sfinkso" apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria apsnigtų kalnų ir siūlomų vietinių atrakcijų vaizdai,



Šioje nuotraukoje turėtumėte matyti vienuolio su ilga barzda galvą, o pats kalniukas taip ir vadinasi -- "vienuolis" (Mönch).
 
  • Kelionė apsnigtu keliu iki kalnų trobelės ir atgal. Po 50 min. kelio pirmyn supranti, kad į rimtus kalnų žygius nėra ko eiti; gerai parinktas ir gerai paruoštas visiems įveikiamas kelias, pakankamas įspūdžio apie rimtesnį alpinizmą sudarymui. Nors pakilti tenka gana nedaug (keltuvas užkelia į 3454 m, o Mönchsjoch kalnų trobelė, iki kurios veda kelias, yra 3658 m aukštyje), to pilnai pakanka "nusibaigimui". Oficialiai šis kelias -- rimtų alpinistų kelio pradžia. Rimtų alpinistų sutikom. Jiems turbūt čia tik "keliukas pasivaikščiojimui ir poilsiui" :)))

  • Ledo urvas ir ledo skulptūros, ir šiaip paslampinėjimai... Keisčiausia, kad tame ledo urve ledas yra neslidus. Ir -- ne, niekuo tas ledas nepadengtas, žioplų turistų ten niekas ypatingai nesaugo; pačiupinėjom, ar ne plastikas po kojom :)





O 15 val. sugalvoję, kad tuoj išvažiuoja traukinys, ir mes į jį norime, vėl supratome, kad planuoti reikia atsargiai. Jei tai būtų paskutinis su autobusu į kempingą suderintas traukinys, tektų gerokai pasinervinti. Žmonių minios, vietų skaičius ribotas. Eilinį kartą važiavome stovėdami. O va atgal važiuojant to daryti nerekomenduotina: visą dieną pravaikščiojus (o kartais ir ne pačiu lengviausiu keliu) išstovėti 50 min. traukinuky, kuris važiuoja pakankamai stačiu kalnu žemyn -- sudėtinga. Ir kuponų arbatai, deja,  nebeduoda...


Schynige Platte

06.25

Vėl po kalnus. Į tą pačią Schynige Platte, kurioje jau kartą buvome, ir iš kurios mus išvijo lietus. Šį kartą oras geras, einame pasivaikščioti trumpuoju maršrutu -- "Panoramaweg Oberberghorn". Pagal parašytą laiką 1:30 val. turėtu užtekti; na, su mūsų pafotografavimais -- 2 val. O po to dar kartą ir į Alpių sodą galima užsukti. Į viršų pakilome gana vėlai (11:37), bet po vakarykščio kalniuko norėjosi ilgiau pamiegoti. Kokį pusvalandį praleidome tenykščiame "Lowa" testavimo centre, iš kurio išėjome "apsiginklavę" vaikščiojimui po kalnus skirtomis lazdomis (ir mano po pasikalbėjimo su centro darbuotoja nepasikeitusiu požiūriu "na kam tos lazdos tuose keliuose, kuriais mes vaikštom"); nors jei nemokamai siūlo pabandyt -- negi neimsi?

Kadangi ir viršuje -- remontas, keliuko teko paieškot. Pakeliui ir originaliai serviruotą restoranėlio stalą radom :)

Vaizdai ten -- be proto gražūs, kelias -- ne pats paprasčiausias. Lowa batų ir Leki lazdų testavimui tinka puikiai. Blogoji dalis -- turbūt turėsim neplanuotų išlaidų. Mano skeptiškas požiūris "o kam tos lazdos" dingo :( Lazdos yra gerai. Bent jau geros lazdos. Pavargstama tikrai mažiau.








Beje, o trasa kažkodėl vietoj 1:30 val. pavirto į 3 val. trasą. Taip ir nesupratome, kodėl. Bet verta :)

Ir į Alpių sodą dar kartą spėjome. Nuomonė nepasikeitė: jei nesi botanikas, kuriam svarbūs pavadinimai kortelėse, ir jei vaikštai po kalnus -- kalnų pievos gražiau atrodo :)

Pfingstegg

06.26

Pasivaikščiojimas iš Grindelwald į Pfingsteg kalniuko dalį iki Baregg restorano. Sunkus kelias: į vieną pusę -- visą laiką į kalną, o paskui dar ir grįžt reikia. Pimyn-atgal sugaišome apie 3 val. Kelio gale -- ledyno užuomazgos, o šiaip gražu -- bet nieko per daug "tokio". 

Įdomiai atrodo susiliejančios dviejų spalvų upės:



Tos "geltonosios" upės ištakas atradom. Tai atrodo taip:


Šis kelias jau buvo darbas; ir be normalios kalnų avalynės nėra ten ko lįsti -- galima kur nors ir nusiridenti netikėtai. Trasa tinkama "draugiškų drugelių" paieškai:

Tiesa, trasa pažymėta kaip "turistinė balta-raudona-balta". O jos pabaigoje prasideda "balta-mėlyna-balta" (tokios dar nebuvom matę) su perspėjimais, kad kelias siauras, reikia nejausti aukščio baimės ir pan. Iš pirmo žvilgsnio -- esam panašia ėję, bet į šitą jau nelindom -- ji ilga, o ir lazdų tam kalniuky labai norėtųsi. Pirksim... Tik turbūt jau kitai kelionei. Gal ne turistiniame regione jos pigesnės? Naivuoliai-optimistai mes, a?
:)







First

06.27

Nusprendėme pakartotinai pasivaikščioti "paprastiems mirtingiesiems" skirtu taku nuo First keltuvo iki Bachalpsee ežeriuko. Pasivaikščiojome... Tik va kad kelias ten pakankamai status -- buvome sėkmingai pamiršę. Nieko, kojos dar laiko.














Kleine Scheidegg

06.28

Paskutinė "kalnų bilieto" galiojimo diena. Nutarėme važiuoti toli -- išlipome vienu sustojimu anksčiau, nei Kleine Scheidegg (Wengernalp), ir ėjome pasivaikščioti po apylinkes. Pievos gražios, kelias link Kleine Scheidegg pakankamai status. Tiesa, rinktis galima: arba kalnų takeliai, arba "paprastas takas". Tik paprastame take šešėlių surasti -- be šansų, o eiti saulėkaitoje kelias valandas... Dėkui, nereikia. 

Bendruoju atveju -- gražu, pasivaikščioti verta. Tik kelio žymėjimai... Turbūt kai kur prancūzai praktikantai žymėjo. Vairavę Prancūzijoje supras, nevairavusiems -- situacija žymima maždaug taip: "jums reikėjo pasukti praeitame posūkyje", "jūs norite patekti į miestą B? Bet juk šalia jo yra miniatiūrinis miesteliukas C, tai kelio ženklus tik į jį ir sudėliosime, susigaudykit patys".



Dienos pabaigoje užsikėlėme į Interlaken kaimynystėje esantį kalniuką pažiūrėti, ką ten tokio taip reklamuoja Harder Kulm  vardu. Reziumė: jei už tai reiktų susimokėti tuos 25 CHF, labai keiktumėmės. Su Jungfrau traukinių bilietu keliantis laiko gaišti irgi neverta, nors papildomai modėti ir nereikia.





Ir sulig nusileidimu nuo paskutinio kalniuko prasidėjo lietus... Ačiū tiems "orų ministerijoje", kurie leido ir vėl ramiai pasivaikščioti po kalnus!


Papiliorama

06.29

Papiliorama -- tai drugelių "namai" Kerzers miestelyje, apie 30 km už Berno.
Kiek jų daug ir kokie jie visi gražūs! Atvažiavome apie 10:20, išvažiavome apie 15:30. Na, neinant per visur po N+1 kartą, apie kokią 13:30 val. jau būtume viską apžiūrėję. Bet juk gražu, tai negi išeisi :) Drugeliai, „naktiniai“ gyventojai, įvairūs dar nematyti paukščiai; sako, kad ir kolibrių esama (pamatyti neteko).




































Ballenberg muziejus

06.30

Ballenberg muziejus (arba Swiss Open Air Museum for Rural Culture; arba Freilichtsmuseum Ballenberg) --- diiiiiiidelės Rumšiškės. Užima didžiulę teritoriją, vyksta aibė atrakcijų, žiūrėti labai yra į ką. Neišmokę mes dar gyvenimiškų pamokų – daiktų, vadinamų „dviejų dienų bilietu“, žmonės šiaip sau neišgalvoja. 

Norint normaliai viską apžiūrėti, tikrai reikia dviejų dienų. Nors pagrindines vietas apžiūrėjome, ėjome tikrai greitai. Muziejus atsidaro 10:00, baigia darbą 17:00. Prie vartų buvome 9:45, išėjome 16:50.

Pagrindinis skirtumas nuo mūsų Rumšiškių -- daugelyje senųjų Ballenberg muziejaus namų vykdoma tikra veikla: auginami paukščiai ir gyvuliai, namo palubėje rūkomos dešros, 


vaistininkai pardavinėja vaistažoles ir iš vaistinių augalų pagamintus kremus, kepėjas kepa duoną, virėjai verda pietus (kuriais ir lankytojus vaišina), audėjos audžia, kažkur kaimo pakrašty gaminama anglis,


demonstruojamos įvairuose Šveicarijos regionuose populiarios duonos gaminių formos




keistuose aviliuose gyvena bitės, kurių "namelius" galima apžiūrėti ir iš vidaus. Siaubas, kokie spūstis mėgstantys gyviai jos yra, pasirodo.



Tiesa, kažkodėl kirpėjas nedirbo :) Į tokį krėslą būtų įdomu atsisėsti, o dar įdomiau -- kokia šukuosena gautųsi :)

      

Iš amatų demonstravimo per daug tikėtis neverta: tai, ką demonstruoja, skirta apie tą sritį visai nieko nežinantiems. Pvz., jei niekada neteko matyti, kaip verpiama, audžiama, mezgama, žiedžiami puodai – tada verta nagrinėti vykdomų veiklų tvarkaraštį ir eiti pasižiūrėti. O jei bent pagrindiniai principai žinomi – nėra į ką žiūrėt; daugiau neparodys.



















Bern

07.01

Nusprendėme, kad verta pažiūrėti, kaip atrodo Bernas. Naudinga informacija – atradome internete stovėjimo aikštelių aprašymus. Kainos aikštelių, esančių netoli centro, nežavi. "Bet yra vienas bet“ ((c) mano istorijos mokytoja): „P+R Neufeld“ aikštelė pakankamai netoli įvažiavimo, kainos – mažiausios, o prie jos aprašymo mažyyyytėm raidelės (ir tik vokiškai) parašyta: „nuo aikštelės iki centrinės stoties ir atgal autobusas veža nemokamai“. Va ten ir apsistojome. Autobusas tikrai nemokamas, bent jau kiek iš užrašų ir vairuotojo paaiškinimo supratome – du suaugę ir visi vaikai su jais tikrai gali važiuoti nemokamai. Ką daryti, jei viena mašina keliauja keturi suaugę, nesiaiškinau. Nemoku aš taip gerai vokiškai, kad tuo metu neaktualią informaciją aiškinčiausi :)

Miesto centras pakankamai gražus, ypač jei jį apžiūrinėji iš kitos upės pusės.













Berno laikrodis kelia didelių įtarimų :) Įdomu, šveicarai nuo čekų kopijavo, čekai nuo šveicarų ar tiesiog tiek Prahos, tiek Berno laikrodžius tas pats asmuo kūrė? Reiks informacijos pasiieškot.


Interneto puslapiuose labai reklamuojama "unikaliausia parduotuvių gatvė" Kramgasse -- tikrai nieko įspūdingo. Nebent mėgstate stipriai permokėti už bet kokius daiktus; tada jums būtent čia ir reikia: jaukios parduotuvėlės, astronominės kainos, rasti tikrai galima "beveik bet ką". Tiesa, tikrai unikalių suvenyrų, panašu, rasti galima tik čia. Ieškantiems ko nors normalaus (pvz., elementarios maisto prekių parduotuvės, sporto prekių parduotuvės ar ko nors panašaus netoli centro) verta paieškoti šalia centrinės stoties esančiose gatvelėse. Jei gerai pamenu, viena tokių -- Aarbergergasse (arba kažkuri gretima gatvė).

Išgirtieji Berno fontanai -- gražūs, bet irgi nieko jau labai "ach ir och" :)


Meškiukų parkas nevertas dėmesio (tiesa, nuo jo einantis takelis labai tinkamas senamiesčio apžiūrėjimui "iš kitos upės pusės"), bet koks netoliese esantis rožių parkas! Nors jau ir ne pats „pačiausias“ žydėjimo metas, grožio pakako. Tiesa, jis ant diiidelio kalno, į kurį įlipti karštą dieną buvo ne pats maloniausias užsiėmimas.



Šita balta piktžolė -- irgi rožė. Rožė Multiflora (skaitę "Tiškučio akademiją" dabar turėtų pasakyti "ach tai štai kaip ji atrodo!").


Aš supratau, kad ir mano nemėgstama gėlė rožė gali būti graži; ypač kai jų Daug (ir – ne, man jų dovanoti vis dar nereikia
:)) Tiesa, yra viena išimtis -- va šitą dovanoti galima:




Namo

07.02 – 07.04 Namo
Ilgas kelias namo. Viena nakvynė tame pačiame Leipzigo Ibis viešbutyje (na ir čiužinių kietumas, kad juos kur; nors Bistrampolio dvaro „miegamojo suoliuko“ kietumo neviršija), kita – Lenkijoje. Prasidėjo „apsipirkinėjimo“ dalis. Reziumė – anksčiau galvojome, kad pakeliui Vokietijoje geriausias prekybos centras ("skuduriniams pirkiniams") yra A10 prie Berlyno. Nuomonė pasikeitė – Konstanz prekybos centrai geresni, pasirinkimas didesnis. Tik va juos pakeliui pasidaryt – pakankamai sudėtinga. Gal teks dažniau nei kas 4 metai į Šveicariją važiuot? Bus pakeliui :)



Transporto niuansai

Pagalvojom, kad mums jau daug kas "savaime aišku", o pirmą kartą važiuojantiems į Šveicariją gali ir praversti. Taigi, truputis informacijos:
Transportas Šveicarijoje yra Labai Brangus. Traukiniai, autobusai; vienu žodžiu -- viskas.
Bet yra aibės visokių kombinuotų bilietų, kuriuos įsigijus galima arba labai išlošt, arba irgi pralošt (!). "Kažkoks" turimas bilietas dar nereiškia, kad jūs sutaupėte. Skaičiuokit prieš išvažiuodami ir planuokit, kur ir kaip keliausit.

Kainos

- Interlaken lankytojai (kurie tame regione gyvena ir moka turisto mokestį) gauna "svečio kortelę". Su ja važinėjimas kelių miestelių ribose nemokamas. Taip pat yra ir kitokių nuolaidų (pvz., muziejams, dviračių nuomai etc.), kurios surašytos tik su svečio kortele duodamam bukletuke. Jei reikiamoj vietoj kortelę pakiši, nuolaidą gausi, jei ne -- greičiausiai niekas nepaklaus "o gal gyvenate čia netoliese".

- Po Interlaken regiono kalniukus labiausiai apsimoka važinėti su 6 dienų "Jungfraubahnen pass" (Jungfrau Railways Pass). Kai kur mokėti papildomai reikia (turint kortelę - -su nuolaida), bet didžioji dalis traukinių ir keltuvų nemokami. Informacijos apie šitą daiktą ieškoti  http://www.jungfrau.ch/. Šiais metais tas pasas buvo "paslėptas" prie spec. pasiūlymų.

- Po Berno regioną apsimoka važinėti su Berner Oberland traukinių pasu. Tik reikia irgi skaičiuoti: jei norit kalnų, bus brangiau. Ir reikia atsižvelgti į tai, kad 7 dienų pasas reiškia, jog "3 dienos nemokamai ten, kur taip galima, o likusias 4 dienas -- nuolaidos".

- Po visą Šveicariją blaškantis be mašinos turėtų tikti kuris nors iš Swiss Pass ar pan. variantų.

Kituose regionuose reikia ieškoti ko nors panašaus. Kitaip bus Labai Brangu...

Įdomumo dėlei parvažiavus paskaičiavau, kiek mūsų maršrutas kainuotų kitaip bilietus perkant. Pigiausi galimi variantai už visą mūsų kalnų maršrutą (kaina vienam asmeniui):

Be jokio paso: 562 CHF
Su Jungfraubahnen (6 dienų pasas): 200 CHF pasas + papildomai 124,9 CHF (už Schilthorn ir Jungfrau kalniukus)
Su Berner Oberland (7 dienų pasas; 3+4 d.): 230 CHF pasas + papildomai minimum 99,2 CHF. Realiai papildomai reiktų mokėti daugiau, nes "nemokamos" yra tik 3 dienos.
Su Swiss Card (4 dienų kortelė): 260 CHF kortelė + 281,65 CHF. Na, čia jau tik iš smalsumo paskaičiuota -- vienam regione būnant tos kortelės tikrai nereikia.

Įlipimas į traukinius

Vienu metu tame pačiame perone gali stovėti dviem skirtingom kryptimis važiuojantys traukiniai. Fiziškai tai atrodo kaip vienas traukinys. Juos tiesiog "kažkur pakeliui" atkabina. Žiūrėkit, kas parašyta ant vagono :)

Jei dar ką nors sugalvosiu, papildysiu.

No comments:

Post a Comment