Tenerifė (2007)

Įspūdžiai iš 2007 03 29 -- 2007 04 10 kelionės į Tenerifę (Kanarų salos). Jei kas tikitės atsiliepimų apie vandens temperatūrą Atlanto vandenyne, geriausius pliažus, linksmiausias "naktinio gyvenimo" vietas -- galit toliau neskaityti, to čia nebus. Visiems kitiems -- gero skaitymo :)

Turintiems daug kantrybės ir laisvo laiko -- visos nuotraukos (be komentarų).


O viskas prasidėjo...

ankstyvą šeštadienio (na, kaip šeštadieniui -- ankstyvą :)) rytą SMS žinute: "Gal kas norit važiuot į Tenerifę? Tėvai negali išvažiuot į planuotą kelionę, yra kelialapis dviems asmenims".

Porą valandų pasvarstę nusprendėm -- norim. Šiuo metų laiku tikimybė gauti atostogas didesnė, nei anksčiau planuotu laiku vasarą (ech, tie darbai darbeliai...). Beliko "nedidelė" dalis darbo -- įtikint ir kitus, kad šiuo metu -- pats geriausias laikas mūsų neplanuotoms atostogoms. Ir įtikint reikia iki pirmadienio pietų. Paskutinis laikas perrašyti kelialapius kitiems arba atsisakyti kelionės -- 13:00.

Pirmadienį 12:47 pagaliau turime leidimus atostogauti. Skrendam, suspėjom! (Tik tokio pobūdžio "paskutinės minutės" atostogų derinimo nerekomenduojame kitiems :))

Iki išskrendant pavyko išspręsti ir pagrindinę problemą -- o ką ten veikti? Na, nepratę mes važiuoti atostogauti naudodamiesi turistinių agentūrų paslaugomis. Ir juo labiau -- į poilsinę kelionę. Dešimt dienų drybsoti prieš saulę ant kažkokios "balos" kranto (tegu tai ir vandenynas) -- malonumas menkas. Na, bet veiklos trūkumu skųstis neteko, google yra gėris :)


Skrydis į Tenerifę


Skrydis, nors ir su nuotykiais, daugmaž neblogas. Pagrindiniai nemalonumai -- bent jau mano požiūriu itin mažai vietos tuose ispanų oro linijų lėktuvuose, per daug debesų (su orų ministerija nespėjom suderinti galimybės gėrėtis gražiais vaizdais :)).

Na, o ispanų stiuardesės, bandančios kalbėti rusiškai -- ištisas nemalonumų ir nuotykių šaltinis! Klausykitės angliškų instrukcijų. Besivadovaudami rusiškomis (kurios kartais truputį prieštarauja angliškoms) pora žmonių netyčia išlipo Gran Canaria saloje. O mes ilgai ir nuobodžiai laukėm, kol išsiaiškins, kas tie du tokie, ir paliks jų bagažą. Tiesa, čia jau akmenėlis ir į Lietuvos turizmo agentūrų daržą -- akivaizdžiai ne visos agentūros paaiškina, kad skrydis -- su sustojimu tarpiniame uoste, kuriame reikės išlipti.

Atskridome povakare. Pakeliui turizmo agentūros atstovė išdalino vokelius. Be pinigų :) , bet su galimų ekskursijų sąrašu ir kainomis. Ir, žinoma, nepamiršo paminėti, kad pageidaujamas ekskursijas reikia užsisakyti jau kitą dieną 12 val. vyksiančio susitikimo metu, nes kitaip gali nelikti vietų. Taip, žinoma, kurgi ne... Greičiau jau vėliau apskritai klientų neprisiviliot į lietuvių / latvių / rusų organizuojamas ekskursijas. Lietuvių ir "vietinių" siūlomų ekskursijų kainų palyginimą pridedame, gal kam nors pravers :)

Dar vienas įdomus pastebėjimas -- turizmo agentūros atstovė labai jau užsispyrusiai siūlo naudotis taksi paslaugomis (sako, kad 1 km kaina -- apytiksliai 1 euras. Tiksliai nežinom, netikrinom. Na, negi jau tie turistai tokie žiopli, kad Klaipėdos išdėstymo tipo mieste (daugmaž viena ilga gatvė :)) nerastų kelio savarankiškai? Galų gale, blogiausiu atveju visada galima pareit pajūriu (pavandenyniu?)

Kad yra vietiniai autobusai pasakė, kad kaina 1,25 Eur -- irgi pasakė, tik pamiršo paminėti kelias "smulkmenas"... Bet apie jas vėliau.


Icod de los Vinos

Pro bananų plantacijas siauromis miestų gatvelėmis ir truputį platesniais užmiesčio keliais važiuojame pažioplinėti į vieną iš lankytinų objektų -- drakono medį (Drago tree), esantį Icod de los Vinos miestelyje. Medeliui tarp  800 - 1500 metų (kiek -- priklauso nuo to, kaip labai gidas juo didžiuojasi :)) Tiesą sakant, ne tiek to medžio tikimės, kiek nueiti į tame pačiame miestelyje esantį drugelių parką.

Pirma nesėkmė: drugelių parkas remontuojamas. Ech... ir kodėl to nebuvo galima parašyti internete?

Pasiguodžiame, kad ne specialiai dėl jo važiavome autobusu, o buvo "šiaip pakeliui" ekskursijai, ir einame link pagrindinės įžymybės -- drakono medžio.  Medžio am žius skaičiuojamas pagal žiedų aplink kamieną skaičių. Darosi aišku, kodėl amžius "tarp" kažkelių šimtų metų. Suskaičiuoti tiksliai būtų sunkoka. Beje, jei patikėsi me užrašais prie kitų panašių medžių, "drakoniukas" -- tai ta pati dracena.  "Truputį" peraugus vazoninė gėlytė...

Kadangi drugelių apžiūrėti nepavyko, einame į vyno ir kitokių gėralų ir prieskonių degustaciją. Niam... Čia jau neaprašysi, reikia paragauti :)


Garachico


Išgėrėme, laikas pavalgyti. Na, tiesą sakant, pirma dar nuvažiuot reikia iki valgio vietos. Per žalius (šį kartą ne nuo kaktusų!) kalnus ir tunelius važiuojame link Garachico -- seniausio Tenerifės uosto, kurį lava užpylė išsiveržęs ugnikalnis. Susiduriame su mūsų taip nemėgstama ekskursijų problema -- autobusas ne visada stoja ten, kur norėtųsi. Išlikę lava užpilti nameliai, kuriuos galima "pačiupinėti", iš arti lieka neapžiūrėti. Bet ir tai, ką pavyksta pamatyti, įspūdinga. Tikėsimės, kad artimiausiu metu tas ugnikalnis ir toliau sau miegos..


Masca


Na, ir pagaliau važiuojame ten, kur lietuvių ekskursijos neveža -- į Masca.

Seną, nedidelį kaimelį, pasislėpusį giliai kalnų tarpeklyje, į kurį kelias buvo nutiestas tik prieš ... na, apytiksliai ne anksčiau, kaip 50 metų. O iki tol žmonėms tekdavo maitintis tuo, ką užsiaugindavo, pasigaudavo jūroj. Natūralus klausimas -- kodėl miestelis tokioj neprieinamoj vietoj? Žinoma, viskas (ten gyvenantiems) savaime suprantama -- gyvenama ten, kur yra bent šiek tiek vandens.
Ir nesvarbu, kad iki jūros vakarienės žvejoti reikia eiti kokias 2 val. kalnų keliukais.

Važiuojant keliu atgal darosi visiškai suprantama, kodėl lietuvių turizmo agentūrų turimas autobusas čia nevažiuoja: kelio posūkis netoli 180 laipsnių, vairuotojas važiuoja pirmyn,  likus kokiems 5 cm iki kalno -- atbuliniu, vėl pirmyn iki kalno... Iš kokio trečio karto prasuka. Žinoma, tokių posūkių
-- ne vienas ir ne du. Įspūdinga. Ir tai sąlyginai nedidelis, kalnų keliams pritaikytas autobusas! Ką jau kalbėti apie "normalius vienaaukščius turistinius"... Brrrr, su savo mašina aš čia turbūt nenorėčiau. Ne šiaip sau vietinės mašinos įtartinai vienodose vietose apibraižytos, oi ne šiaip sau. Palyginus su šitais -- Šveicarijos kalnų siauras keliukas yra visai platus.


"Esencia de Amor"

Jei jau visi sako, kad bet kur keliaujant lėktuvu reikia vežtis išeiginius drabužius, tai reikia juos ir panaudoti :)
Taigi, kultūrinė programa: Carmen Mota miuziklas "Esencia de Amor".

Pirmoji dalis -- modernus flamenko, antroji -- miuziklas-komedija. Tiesą sakant, ispanų kalbos nemokėjimas netrukdo. Kam pakeliui -- labai rekomenduojam nueiti. Flamenko pagal "Bolero" arba "Carmina Burana" -- tai kažkas Tokio.
Labai įdomus ir bent jau mums pirmą kartą matytas miuziklo choreografijos ir dainavimo suderinimo sprendimas. Kiek tekę matyti -- tiek dainuoja, tiek šoka tie patys asmenys. Čia "kiekvienas dirba savo darbą" -- dainuojantys nešoka, šokantys nedainuoja. Jei reikia, šokančius "įgarsina" solistai, kurių scenoje net ir nepamatome. Vienu žodžiu, gražu, norim dar :)


Barranco del Infierno


Velnio (ar pragaro, kaip kam patogiau) tarpeklis -- verta dėmesio pasivaikščiojimo vieta visiems, mėgstantiems vaikštinėti ne visai turistiniais kalnų takeliais.

Tarpeklis yra Adeje miestely (nepainioti su Costa Adeje!). Mes ten važiavome iš Playa de las Americas vietiniu autobusu. Orientyras, kaip rasti -- įvažiavus į miestelį važiuoti iki ~90 laipsnių posūkio į kairę (suka autobusas). Iš karto pasukus yra autobuso sustojimas, jame ir lipti. Nepanikuoti, jei tą sustojimą pražiūrėsit -- autobusas dar kartą suka vėl ~90 laipsnių kampu į kairę, ir ten -- dar vienas sustojimas (turbūt žiopliems turistams? :)) O toliau pagal žemėlapį (raudoni "blynai" -- autobuso sustojimai) bandyti ieškoti Los Molinos gatvės. Jos pabaigoje ir bus ta velniava pasivaikščiojimui.

Tarpeklio ilgis apie 6 km (pirmyn ir atgal, grįžtama tuo pačiu keliu, ramiai pasivaikščiojant ir pafotografuojant užtrukome apie 4 val.).  Įėjimo į tarpeklį kaina -- 3 eurai, sekmadieniais nemokama. Rekomenduojama iš anksto rezervuoti pasivaikščiojimą, ypač sekmadieniui -- per dieną įleidžiama ne daugiau 200 žmonių. Mes rizikavome eiti be rezervacijos (pavyko :)). Atėję sekmadienį apie 10:30 įleisti buvome 11:45. Atėjusiems apie 11:30 tai dienai vietų jau nebuvo, siūlė tik antradienį. Rezervacija galima tik telefonu (+34 922 782 885).

Tarpeklyje nuostabūs vaizdai, pradedant tipiš kais kaktusais, baigiant visai normaliais medžiais. Keista stebėti tokį ryškų augmenijos pasikeitimą nedideliame 3 km atstume.

Na, o kelio gale -- didžiausias Tenerifėje krioklys. Tik jį pamatęs supranti, kokia didžiulė problema tuose kraštuose yra vandens trūkumas...


Jeigu pasiseks -- galima pamatyti ir ganėtinai įdomių vietinių paukščių (mums kaip visada sekasi). Tiesa, paglostyti negalima -- pabėga :)



Loro parkas

Loro parkas -- viena iš Tenerifės įžymybių. Eilinį kartą "pats pačiausias" zoologijos sodas. Jei tai pirmas zoologijos sodas užsienyje, į kurį važiuosite -- reikia nuomotis mašiną, ir būti jame nuo pat atidarymo iki uždarymo. Kitaip laiko neužteks.

Na, o mes bandėme atsirinkti -- nusprendėme, kad visokie delfinų pasirodymai nesiskirs per daug nuo anksčiau matytų, tigrai ir pan. žvėrys irgi iš esmės tokie patys, nežiūrėsim.

Taigi, ką tikrai verta pamatyti, jei laiko turite apie 4,5 val? Pingvinų namą -- būtina. Tikrai kol kas dar niekur neteko matyti tokių salygų.


Papūgų pasirodymas irgi neblogas. Sako, kad būna dar ir plėšriųjų paukščių pasirodymai, bet šiuo metu jų nebuvo. Gal, kaip ir daug kas, "remontuojama ir atnaujinama, atsiprašome už nepatogumus"? :)

Akvariumas, paukščių "vaikų darželis", daaaug papūgų. A, dar orkų (ne kalnų, vandenyno :)) pasirodymas -- ir laikas praėjo. Gražu :)


Pico del Teide

Pico del Teide (Teide kalnas) -- aukščiausias Ispanijos kalnas, bei trečias pagal dydį ugnikalnis pasaulyje (3718 metrai).

Keltuvas kelia į 3550 m aukštį. Užsikėlus atsiveria gražūs vaizdai į apylinkes, pasivaikščiojimui skirti daugmaž turistiniai takeliai (su kedais  eiti įmanoma). Į pačią viršūnę lipti galima tik gavus specialų leidimą. Leidimai išduodami Santa Cruz de Tenerife. Vykti bent vienam asmeniui iš grupės būtina asmeniškai, reikia turėti visų lipančių pasus ir pasų kopijas (tiesa, blogiausiu atveju kopijavimo aparatas parduotuvėlėj prieš leidimus išduodančią nacionalinio parko administraciją yra). Pasus reikia turėti ir lipant į kalną -- kitaip neįleis net ir turint leidimą. Leidimas išduodamas konkrečiai dienai ir konkrečiam dviejų valandų intervalui, per kurį privaloma atsirasti prie įėjimo į ugnikalnį. Teoriškai galima leidimą užsisakyti ir el. paštu. Praktiškai to padaryti nepavyko -- per tris dienas nesulaukėme atsakymo, ką reikia atsiųsti ir ar vistiek reikės vykti asmeniškai leidimų atsiimti. Kur ieškoti parko administracijos, labai gražiai aprašyta čia: http://www.mtteide.com/permit.htm. Atvažiavus autobusu rasti labai paprasta -- nuo stoties visą laiką reikia eiti lygiagrečiai pakrantei link centro (apie 10-15 min neskubant).

Taigi, leidimus gavome. Prisižiūrėję vietinių kalnų kelių pakeliui į Masca nutarėme, kad mašinos nesinuomosime, ramybės dėlei iki kalniuko važiuosime vietiniu autobusu. Iš abiejų salos pusių yra viso labo po vieną maršrutą, važiuojantį apie 9:00-9:30 ryto link kalno, vakare apie 15:30 - 16:00 atgal.

Iki Teide autobusas nuvažiavo per 1,5 val. O tada ir prasidėjo "linksmybės": pasirodo, ketvirtadienis prieš Velykas -- jau ne darbo diena, tad eilės prie keltuvo ilgos. Keltuvai kelia tik du (po ~40 žmonių).  Mūsų leidimas lipimui į ugnikalnio viršūnę galioja nuo 11:00 iki 13:00.  Į eilę prie keltuvo atsistojam apie 10:45. Keltuvai kelia apytiksliai kas 15 min. Neramu -- spėsim ar ne? Minčių nusileisti nuo kalno pėsčiomis atsisakome iš karto -- nespėsime.

Apie 12:43 pagaliau patenkam į keltuvą. Užsikelti spėjam. Viršuje -- dar vienas nuotykis. Išlipus visai neaišku, kurioje pusėje ieškoti įėjimo į viršūnę (į dešinę nuo keltuvų -- pasirodo, iš vieno keltuvo išlipus instrukcijos būtų. Deja, kėlėmės "neteisingu"). Prarandame brangias 5 min, ir leidimų kontrolės postą randame 13:03. Vėluojam... Na, šiaip ne taip įsiprašėme, kad įleistų.

Likusius 200 m (čia matuojant statmenai, kelias, kurį reikia nueiti,  ilgesnis) iki viršūnės lipome apie 40 min. Gražu, maloniai (su plona neperpučiama striuke) vėsu. Kelias truputį akmenuotesnis ir statesnis, negu mes įpratę, bet dar pakenčiama (be lazdų praeinama, kai
kurie turistai ir su vasariniais bateliais ėjo, nors nelabai įsivaizduojame, kaip :)).

Artėjant link viršūnės vis labiau jaučiamas sieros kvapas. Tik ne tiek jo daug, kiek tikėjomės. Na, gal nuo vėjo krypties priklauso? Pagaliau užlipame. Kaip ir priklauso padoriems turistams, pradedame fotografuoti.

Staiga iš už vieno "akmenuko" išlenda anglas. Pasirodo, mes dar ne pačiame viršuje, galima užlipti dar aukščiau! Žinoma, lipam :) Va čia iš tiesų gražu. Ką čia berašyt, žiūrėkit nuotraukas.

Pasižvalgome, nusileidžiame iki keltuvų. Jau 14:45. Autobusas atgal išvažiuoja apie 15:30. Laiko nueiti iki kitų apžvalgos aikštelių nebelieka. Atsižvelgiant į žmonių minias ir autobusų įpročius važinėti su 15 min paklaida į kurią nors pusę, geriau jau apačioje būti anksčiau. Iki artimiausio miestelio su "padoriais" autobusų grafikais truputį per toli :)


La Gomera sala

Gomera sala -- tai paskutinis Kolumbo uostas, kuriame jis sustojo prieš plaukdamas per Atlantą. Dar dvi salos įžymybės -- Garachonay lauramedžių miškas ir švilpimo kalba (siekiant ją išsaugoti, privaloma mokytis "susišvilpauti" mokyklose :)).

Saloje yra vienas "gyvas" miestas -- uostas. Visos kitos buvusios gyvenvietės kuo toliau tuo labiau apmiršta, vietiniams persikeliant į žemyną ar kitas salas. Norintiems pirkti žemės ir auginti bananų plantacijas -- pati ta vieta. Tylu, ramu, vietos paruoštos... Tik norinčių  dirbti mažėja.

Šioje saloje turbūt vienintelė galimybė (keliaujant su turizmo agentūromis ir nemokant ispanų kalbos :)) paragauti daugmaž vietinio maisto. Brrrr... "nedidukių" iki 60 kg užaugančių bulvyčių (nuotraukoj kabo palubėj) sriuba dar pakenčiama, o mėsa... geriau jau žuvis būtų :) Sausa, sūri, nebenoriu tokios :)

Lauro medžių miškas, kurį vietiniai su pasididžiavimu pristatinėja kaip "džiungles, kuriose kai kur ir šviesos nesimato", labai jau primena tipišką nesutvarkytą lietuviška mišką. Galbūt šabakštynų net ir daugiau :) Na, bet atsižvelgiant į vandens ir žalios augmenijos trūkumus -- tikrai vietiniams tai kažkas ypatingo. Tik va mums sunkoka suprast to miško grožį :)


Güímar piramidės

Negi mes galime nenuvažiuoti ten, kur prie muziejaus kūrimo prisidėjo Turas Hejerdalas? Negalim :)

Kelionė iki Güímar miestelio

Autobusų maršrutų plane prie miestelio nėra įrašyta nė vieno numerio, kuris važiuotų iš "mūsų" los Americas. Bet prie vieno maršruto grafikų  miestelio pavadinimas įrašytas.  Valio, radom, kaip iki ten nuvažiuot (?).

Važiuojam vienintele autostrada, pravažiuojam oro uostą. Pala, kodėl pravažiuojam? Oro uostas juk irgi prie grafikų įrašytas? Hm... Pradedam įtarti kažką negero. Dar po vieno miestelio įtarimas pasitvirtina -- autobusas "pravažiuojantis", jei reikia -- stoja prie miesteleio autostradoje. Bent jau laiku tai supratom :)

Privažiuojam Güímar, išlipam. Vietiniai autobusai lyg ir yra, bet viena su mumis išlipusi neturistiškai atrodanti tetulytė jų laukti nesiruošia. Nusprendžiam, kad ji žino, ką daro. Einam į miestelį ir mes pėsčiom. Iki miestelio 3 km, šaligatvių nėra, beveik tipiškas (iš platesnių) kalnų keliukas.

Jau pasiekę miestelį pamatome pirma vietinį autobusą. Panašu, kad važinėja jie čia itin retai. Aišku, kad grįžti iki autostrados irgi teks pėsčiomis.  Miesteliu iki piramidžių dar kilometras. Na, bet bent jau yra šaligatviai ir geros nuorodos :)

Piramidės

Išklausom paskaitą apie tai, kad piramidės, kaip ir didžioji jų dalis, orientuotos į saulę, kad archeologai rado labai panašius dirbinius į tuos, kurie randami Pietų Amerikoje. Apžiūrim pasaulio piramidžių nuotraukas ir nusprendžiam, kad Egipto piramidės -- pačios neįspūdingiausios, ten nevažiuosim :)

Pasivaikštom po gražų botanikos sodą, supantį piramides (turbūt jį net labiau apžiūrinėjam, nei pačias piramides). Pačiupinėjam (tiesiogine prasme) gyvą papirusą. Tylu, ramu, graži muzika. Pats tas pailsėjimui prieš kelionę iki viešbučio.

Kaip jau beveik įprasta, kas nors turi nepasisekti. Internete prisiskaitėme, kad šiame muziejuje turėtų būti Kon Tikio laivelio natūralaus dydžio kopija, statyta profesionalių statytojų (darbui buvo atvykę ir šiais laikais tokius laivus statantys gyventojai). Deja... "atnaujiname patalpas, atsiprašome už nepatogumus, laivas laikinai nerodomas lankytojams". Kad juos kur su tais muziejų remontais :(


Kelionė namo

Atgal iki autostrados irgi parpėdinome pėstute. Beveik be didesnių nuotykių, tik kelis kartus kažkokių bjaurių spyglių prisigaudę. Pagal polinkį kabinėtis prie žmonių primena varnalėšas.

Eilinį kartą žavimės "plačiomis" dvipusio eismo gatvelėmis. Ir kaip jie ten prasilenkia?

Autostrados autobusų sustojimu irgi išmokom naudotis be nuotykių -- pasirodo, norint, kad sustotų autobusas, reikia paspausti mygtuką. Jei pirmas atvažiuoja ne tas autobusas, kurio tikitės -- mygtuką spausti iš naujo. Valio, mes protingi, civilizuotai autobusais važinėt jau mokam!


Delfinai ir banginiai

Tenerifėje organizuojama daugybė ekskursijų laivais į vandenyną apžiūrėti delfinų ir banginių. Banginių pamatymui duodama 100% garantija, delfinų -- 95% :)

Pamatėme ir vienus, ir kitus. Ačiū vietiniam ekskursijas pardavinėjančiam vaikinukui, kuris netingėjo išaiškint, kad plaukimo pilnai užtenka ir dviejų valandų, jei neplanuojama maudytis ir degintis (mes neplanavom).

Taip pat paaiškėjo, kad reikia plaukti kuo mažesniu laiveliu, jei norima iš tiesų normaliai apžiūrėti visus plaukiojančius.
Didieji laivai turistus vilioja visokiais stikliniais dugnais, pietumis ir pan. Tačiau "pamiršta" paminėti kelis trūkumus: dideliame laive žmonių daugiau (sunkiau ką nors pamatyti galima), visi plaukiojantys vandenyne objektai yra gerokai toliau nuo laivo krašto (irgi ne taip smagu žiūrėti), didelis laivas kelia didesnį triukšmą, tad visi gyviai plaukioja toliau. O pietūs... na, kam tie pietūs? Pavalgyt ir parplaukus galima. O tiems, kurie tikisi, kad maudytis iš laivo galima "kartu su delfinais", irgi tenka nusivilti -- maudytis vežama į įlankas, niekas pačiam vandenyne žiopliems turistams maudytis neleidžia.


Transportas

Autobusai

Pagrindinis ir greičiausiai važinėjantis transportas -- autobusai, vadinami "guagua". Visą informaciją (įskaitant ir autobusų tvarkaraščius) galima rasti internete http://www.titsa.com/ Na, žinoma, ir turizmo informacijos centruose bei autobusų stotyse.

Autobusams yra neblogos nuolaidos. Mieste kaina su nuolaida -- 0,85 Eur, o jei važiuojama už miesto ribų -- galimos nuolaidos ir iki 50%. Tereikia tik nusipirkti BONO-BUS (autobuso pasas), kuriuo naudotis gali ir keli žmonės vienu metu. Važinėkit į sveikatą :)

Autobusų pasus pardavinėja autobusų stotyse arba įgaliotuose kioskeliuose (pažymėtuose to paso ženklu), pačiame autobuse jo nusipirkti negalima. Pasas kainuoja 12 arba 30 eurų, visą sumą galima  panaudoti važiavimui apmokėti. Kiekvieną kartą nuo bilieto nuskaitoma atitinkama suma pinigų (perkama po vieną bilietą vienu metu. T.y., jei reikia dviejų bilietų, BONO-BUS pasą į pinigų nuskaitymo aparačiuką reiks dėti du kartus). Nuolaida bilietui galioja ir tada, kai pase likusios sumos neužtenka pilnai kelionei apmokėti -- jei yra likęs bent vienas centas, bilietą galima pirkti su nuolaida.

Taksi

Kaip jau minėta, mieste, pasak turizmo agentūros atstovės, 1 km kaina -- 1 euras.

Automobilių nuoma

Sako, kad daugmaž normali nuomos kaina -- apie 55 eurai / dienai. Žinoma, galima rasti ir už mažiau (pvz., 12 eurų), tačiau reikia labai aiškintis sąlygas. Pvz., gali būti, kad papildomai bus reikalingas draudimas ar įrašytos kokios nors itin nedėkingos sąlygos. Rekomenduotumėm gerai skaityti sutartį ir išsiaiškinti, kiek kainuos pradurta padanga (šaligatvių borteliai aštrūs, o gatvės siauros), apibraižytas mašinos šonas (gatvės siauros, ir "kažkodėl" didžioji dalis mašinų daugmaž vienodose vietose neblogai pabraižytos :))

Jokiu būdu negalima nuomotis mažalitražių automobilių (kurių pasiūla gana nemaža) -- kraštas yra kalnuotas!

Taip pat iš karto reikia išsiaiškinti, ar nuomos firma siūlo automobilių parkavimo nakčiai paslaugas -- problemos didesnės nei Vilniaus centre dieną :)

Tramvajai

 Matėme, kad bent jau sostinėje (Santa Cruz) tikrai yra.  Apie kainas nežinome nieko.


Ekskursijų kainos

Jei tik galite, nesirinkite turizmo agentūros siūlomų ekskursijų neišsiaiškinę situacijos (o tam laiko dažniausiai stengiamasi nepalikti).

Beje, viena įdomi detalė -- visos agentūros Lietuvoje siūlo daugmaž tas pačias ekskursijas, kurias galima rasti ir Novaturo kataloge. Nuvykus į šalį ekskursijų turinys truputį pasikeičia. Pvz., mums buvo pasakyta,kad ekskursijos į Masca neorganizuojamos, nes nėra tinkamo autobuso.

Taigi, kainų (eurais) palyginimas:

 Pavadinimas     Siūloma Lietuvoje
 "Lietuviška" kaina nuvykus
"Angliškų" ekskursijų kaina
 Loro parkas  Nėra  70  31
 Masca  77  Nėra  22 + 10 (pietūs)
 La Gomera  88  60  36
 Iškyla laivu  48  47  nuo 22 iki 38

Iš lietuvių pasiūlymų rinkomės tik "kultūrinę dalį"...

No comments:

Post a Comment