Na, ir taip toliau. Panašu, kad galutinai “susirgau” dviračiais.
Viskas prasidėjo nuo ypatingai šiltos žiemos ir pasivažinėjimo dviračiu iš Klaipėdos į Palangą per Kalėdas. Taip, taip (čia patikslinimas dar normaliems žmonėms – per Kalėdas, ne Velykas). Supratau, kad sąlyginai šaltu oru ne taip ir šalta važiuot. Ir kad po ilgos pertraukos tie 50 km nėra daug.
Kadangi ir toliau labai gerai apie save galvojau, vėl po nemažos pertraukos “nieko nedarymo” (na gerai, šį kartą bent jau baseinas tarpuose buvo, ne visiškas tingėjimas) kovo mėn. nusprendžiau pasivažinėti iki Šventosios (~90 km). Ir vėl savijauta puiki ;)
Taigi, beprotybė tęsiasi – per Velykas maršrutas jau buvo iki Nidos (~115 km). Ir vėl “viskas gerai”. Pati tuo netikiu, bet faktas.
Aišku, geriau pagalvojus, turbūt didelį dėkui reikia sakyti bendradarbiui, kuris pastoviai pasidalina įspūdžiais ir mini pamokėlėmis. Panašu, kad net tokie užsispyrėliai kaip aš kartais ko nors paklauso. Taigi, kolegos užsispyrėliai, pirma pamokėlė – minti reikia dažnai ;) Ir nesvarbu, kad jums pradžioje atrodys, jog stovite vietoje, ir tik be reikalo kojomis maskatuojat :D Patikėkit, ne be reikalo.. taip jos gerokai mažiau pavargsta. O greitis iš esmės nesikeičia.
Kas toliau? Toliau – supratau, kad be dviračio šiuo metu jau nebegaliu, ir artimiausiu metu mano dviratukas grįš į Kauną. Ta proga įsigijome Thule stogo skersinius ir dviračių laikiklius mašinai. Kai tik uždėsim, taip ir bus įspūdžiai. Greičiausiai – jau kitą savaitę. Anksčiau turėjome “kažkokius paprastus”, bet parduoti kartu su senaja mašina. Tad bus įdomu palyginti, kaip atrodo naujovės.
No comments:
Post a Comment