Isle of Skye; Škotija (2012)

2012-08-05 - 2012-08-15 -- eilinės trumpos ir todėl brangios atostogos. Bet ką bedarysi, jei atostogų -- tik dvi savaitės, ir labai labai labai norisi pabėgti kur nors toli iš Lietuvos? Lėktuvų bilietai, pusės namo nuoma, mašinos nuoma, viešbučiai vietoj labiau įprastos ir mažiau prie išankstinių planų "pririšančios" nuosavos mašinos ir palapinės... Kadangi "kažkas" sako, kad Isle of Skye -- ketvirta gražiausia sala pasaulyje -- nusprendėme, kad verta pamatyti. Ir neklauskit, kas yra pirmos trys gražiausios salos -- nežinau :)

Tingintiems skaityti -- daug nuotraukų.

---

Planavimo "maratonas"

Susiplanavome viską per ~4-5 dienas. Kaip bebūtų keista, net ir namo dalį išsinuomot pavyko. Kodėl namo dalis? Todėl, kad namo dalis savaitei, pasižadėjimas rūpintis namu ir savo maistu patiems -- vos vos brangiau, nei trys nakvynės viešbutyje.

Oficialiai buvo skelbiama: "užsakyti ir pinigus pervesti prieš ~45 dienas". Realiai -- radome, kad 08-04 -- 08-11 yra laisva namo dalis. Keli skambučiai telefonu šeimininkams (įdomu, kam buvo baisiau -- jiems, išgirdus lietuvišką akcentą, ar mums, kai šeimininkai bandė kalbėti škotiškai? :D), skubus bankinių tarptautinių pavedimų "niuansų" aiškinimasis, šeimininkų patikėjimas mumis,  kad pinigai tikrai pervesti, ir "kada nors" atsiras jų sąskaitoje, dar keli laiškai el. paštu, ir maršrutas iki namo -- jau mūsų laiškų dėžutėje.

Pagrindinė atostogų dalis jau "pririšta" prie vietos, beliko dar kelios nakvynės. Kaip gerai, kad booking.com leidžia rezervuoti vietą, o paskui dar kurį laiką jos galima atsisakyti nemokamai! Rezervuota, atsisakyta, dar kartą rezervuota, kai radome geriau ir arčiau kokio nors įdomaus apylinkių objekto...

Taigi, kas iš viso to gavosi? Gi labai neblogai, sakyčiau.

---

Edinburgh - Edinbane

Atskridome anksti ryte. Mašinos nuoma, prisiminimas, kaip važiuojama "ne ta" kelio puse, maisto ir sporto prekių parduotuvės, ir -- 400 km iki mūsų namų artimiausiai savaitei.

View Driving directions to Edinbane, United Kingdom in a larger map

Geros 7 val. važiavimo su nedidelėmis pertraukomis: truputis automagistralės, o paskui -- dviejų juostų vingiuoti kalnų keliukai. Ir lietus, lietus, lietus... Tik vis dar tikime, kad orų prognozės nemeluoja, ir ta žadėta "beveik vienintelė" nelietinga savaitė bus.

Nepaisant lietaus -- apylinkės gražios net ir ne "ketvirtoj gražiausioj saloj". Nejučiom pradedu galvot apie "sumažintą" Šveicarijos variantą.

Pagaliau pasiekiame namus. Paprastas tai salai būdingo stiliaus baltas nameliukas, butas per du aukštus: virtuvė, miegamasis, svetainė su židiniu, vonia, dušas.... Vietos lyg ir daugiau, nei Lietuvoj ;)

Lietaus nebėra, tačiau mus pasitinka nemažas ir pakankamai vėsus vėjas. Na, tipiškas lietuviškas ruduo Klaipėdoje. O ko gi daugiau norėti, iš visų pusių -- koks nors "didelis vanduo".

Išsikrovę daiktus stengiamės ignoruoti vėją ir einame bent truputį susipažinti su apylinkėmis. Simpatiškas kaimelis -- keliolika namų, daug ganyklų ir viltis, kad giedrą rytą ar vakarą turėtume matyti nuostabius saulėtekius ar saulėlydžius.

Pasidžiaugiu savo "teisinga" apranga (flisas ir GoreBikeWear apsauga ausims; kas sakė, kad dviračių sportui skirtos prekės turi būti naudojamos tik važinėjant dviračiu? :)) Patenkinę smalsumą "o kaip tos apylinkės atrodo?" slepiamės name, pakariaujame su nenorinčiu degti židiniu (drėgna... oi kaip drėgna) ir einame miegoti. Gal rytas bus mielesnis?

---

Dunvegan pilis - Portree

Kitą rytą toliau pažindinamės su apylinkėmis.Šį kartą išsiruošiame tikrai netoli -- iki Dunvegan pilies (~20 km nuo namų). Netingintiems paskaityti aprašymą -- taip, čia ta pati "Dankano Makklaudo" giminė; tiesa, pilis ne ta, kurioje filmuota. Ir -- taip, filmo kūrėjai už pavardės panaudojimą filme susimokėjo :)


Pasivaikštome po parką, įlendame ir į pačią pilį. Tiesą sakant, nieko ypač įspūdingo. Galbūt išskyrus vieną kitą įdomesnį medį,

varnalėšas, puikiai tinkančias pasislėpti nuo lietaus, ir kėdes su ratukais ant priekinių kojų. Ratukai skirti tam, kad sunkias gražias damas patogiau po stalu prie stalo pristumt būtų galima.

Deja, pačioje pilyje fotografuoti "Griežtai D". Pilna saugančių tetulyčių ir gudriai įmontuotų kamerų (bent jau taip tetulės sakė). Bandėme vienos tetulės išprašyti, kad leistų kėdės kojytes nufotografuot. Deja, neleido -- tiesiai šviesiai pasakė, kad dreba dėl darbo vietos, nes jei ji leis, o pilies šeimininkas-technologijų-maniakas tai pastebės, atleidimas -- garantuotas.


Truputį pasivaikštome po patį Dunvegan miestelį, ir namo nusprendžiame važiuoti aplinkiniu keliu. Norime bent truputį pasiruošti rytojaus dienai -- neskubėdami susipažinti su siaurais keliukais, kurie pagal tolimesnius planus -- neišvengiami.




View Larger Map

Šį kartą kelias ilgesnis -- apie 35 km. Teoriškai turėtume važiuoti apie 40 min. Praktiškai -- užtrukome gerokai ilgiau. Gal 1,5 val.? Tačiau tas "siauras kaimo keliukas" neišgąsdino -- geras, nors ir siauras, kelias per ganyklas su prasilenkimo vietomis bei avimis ant kelio. Nieko baisaus, važinėsim jais ir toliau.

Trumpai pasižvalgom po Portree miestelį, atrandame turbūt artimiausią nuo namų "didelę" maisto parduotuvę, pasigrožime pusiau laukiniais zuikiais vietinės ligoninės kieme, ir keliaujame atgal namo kariauti su nenorinčiu degti židiniu ir nelabai aišku kaip veikiančiu šildymu.

Pakeliui dar užsukame į degalinę, kurioje pasijaučiame labai "ne į temą" :)

Beje, turbūt šitas miestelis -- vienintelė vieta saloje, kur galima pamatyti ne kalkėmis baltintus ar tiesiog akmeninius namus. Kelis -- vienintelius ir nepakartojamus.

---

Elgol - Loch Coruisk / Loch na Cuilce

View Larger Map

Kitos dienos planuose -- pasiplaukiojimas iš Elgol miestelio iki Loch Coruisk / Loch na Cuilce įlankų (turbūt taip?.. kaip tą "Loch" teisingai išversti, škotų kalbos žinovai gal patikslins). Pasiskambiname ryte, rezervuojamės vietą laivelyje, ir važiuojam.

Iki Elgol -- dar vienas neišvengiamas siauras keliukas. Bet mes jau jų nebijom, patikrinom!

Hm.... o geriau pagalvojus -- gal ir bijom. Siaura, pakankamai statu ir vingiuota, aktyvus eismas (kur ten tie pažįstami, kurie sakė, kad ten labai ramu? Gal kokiu nors kitu metų laiku...). Pasirodo, kad "ne ta" ranka naudotis rankiniu stabdžiu, ir dar dažnai, -- irgi šioks toks iššūkis. Nieko, susitvarkome. Bet "šilta". Džiaugiamės, kad pasilikome tikrai gerokai daugiau laiko, nei šiaip reiktų nuvažiuoti tuos ~85 km, ir nereikia skubėti žvilgčiojant į laikrodį.

Atvažiavę dar pasikarstome po vietines uolas, ir keliaujame iš arčiau patyrinėti ruonių ir kitokių grožybių.
Diena pakankamai apniukus, bet vis tiek savotiškai niūriai gražu. Ir vis dar tikime orų prognoze -- panašu, kad truputis saulės išlįs.

Laivelyje iš karto perspėja, kad išsiteptume kokia nors priemone nuo "vietinių" salos gyventojų -- "moškių" (bent jau mes tuos šlykštynes taip vadinome, geresnio žodžio nežinome. Originalo kalba jie vadinasi midge). Jie labai labai mėgsta turistus. Ir tikrai nemėgsta spec. priemonių, skirtų jų atbaidymui -- rekomenduojame arba pirkti vietoje, arba vežtis elementarų gerą levandų eterinį aliejų, ir juo netingėt teptis. Kas nors "nuo lietuviškų uodų" neveiks, ne tai veislei skirta ;)

Apžiūrime vietinius ruonius, ir išlipame "negyvenamoje saloje". Na, ne sala čia (ar bent jau ne kita sala :)), bet tikrai negyvenama. Laivelis išplaukia atgal. Mums griežtai pasakyta, kad po pasivaikščiojimo grįžtume prie laivelio atgal tam laikui, kuriam užsiregistravome -- kitaip vietų atgal gali nebūti, viskas suskaičiuota. Saulė nusileis, nieks namo neįleis, reiks lauke nakvoti... Arba keliauti iki mašinos per kalnus. Sako, kad kelias yra. Jeigu turi kompasą, moki juo naudotis, ir tai, ką jis rodo, turi drąsos vadinti "keliu". Mėgėjai neprofesionaliai vaikščioti po kalnus Slovakijoje, Šveicarijoje ir pan. civilizuotuose kraštuose -- pamirškit savo "kelio" supratimą. Škotijoje toks beveik neegzistuoja. Net ir pakankamai turistinėse trasose daugmaž teisybę rodantis kompasas (bent jau telefone esantis) -- labai rekomenduotinas daiktas. Arba duonos trupinukai, jei žadate grįžti tuo pačiu keliu dieną...

"Sala" smagi. Na, bent jau tokiems su trupučiu kalnų ožio prigimties, kaip aš -- smagi. Tik drėgna. Žinant, kad mes esame "sausu metų laiku" -- įdomu, kas ten būna, kai drėgna ir pagal škotišką supratimą.

Grįžant atgal pamatome kalnus, kurių papėdėje vaikštinėjome, apšviestus saulės. Gražu... Viskas visai kitaip. Kas keisčiausia -- pradedu galvoti, kad niūrūs Škotijos kalnai man patinka labiau!

---

Claigan koralų smėlio paplūdimys

View Larger Map

Toliau intensyviai sekame orų prognozes. Į aukščiausią suplanuotą kalną norime lipti gražiausią dieną. Lietus Škotijos kalno viduryje būtų pakankamai nemalonu. Tikime, kad ta diena -- dar ne šiandien.

Nutariame, kad reikia pačiupinėti, kaip gi atrodo tas "koralų smėlis".

Ir vėl pravažiuojame Dunvegan pilį, pasigrožime dar vienu siauru keliuku per ganyklas (šį kartą jau be ekstremalių potyrių :)), užimame vieną paskutinių vietų mašinų stovėjimo aikštelėje ir keliaujame pasivaikščioti. Čia kelias tikrai toks, kaip reklaminiuose bukletukuose -- pritaikyta šeimyninėms iškyloms. Beveik lygu, gražūs vaizdai, keliolika mus pasitinkančių karvių ir jaučių (hm... pastarieji truputį per dideli, bet panašu, kad jie tikrai draugiški ir žmonėmis nesimaitina).

O smėlis tikrai iš koralų -- sutrinti nedideli koralų gabaliukai. Smėliu to pavadinti nelabai išeina, kitaip mes Lietuvoje jį įsivaizduojame.

Pasivaikščioję tuo pačiu keliu grįžtame atgal -- pasirinkimo šį kartą nėra, kelias vienintelis.

---

Waternish Point iškyšulys

View Larger Map

Kadangi šviesaus paros meto dar liko nemažai, pakeliui link namų nusprendžiame nueiti bent dalį kelio iki Waternish Point iškyšulio, kuriame turėtų būti švyturys. Deja, atstumas didesnis, nei tikėjomės, iki švyturio nueiti nepavyko. Vėlgi -- kelias ir čia geras, gal net nuobodoka. Eiti pagal instrukcijas -- pasistatote mašiną prie Trumpan miestelio bažnytėlės griuvėsių / kapinių, pagrįžtate atgal, ir drąsiai einate į ganyklą (nepamiršdami uždaryti vartų :)) Šiuo maršrutu eiti tikrai rekomenduojama giedrą dieną -- turėtų matytis nuostabūs vaizdai aplinkinėse "balose". Saulėlydis irgi turėtų būti ypač nuostabus (dalį matėme, tačiau migla paslėpė nemažai grožio).



O norintiems grįžti atgal ne tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, vėlgi labai labai rekomenduotinas kompasas, geri drėgmei atsparūs batai ir kantrybė. Gal dar skiepai nuo visokių erkių ligų ir "antierkinis" purškalas. Šitos gyvūnijos Škotijos pievose, sako, irgi netrūksta. Mes per visą kelionę lyg ir tik vieną šį "gyvuliuką" atradome. Žinoma, aprangos išorėje, nes žinojome, kur einame ir ko tikėtis. Bet net ir taip -- pakankamai nemalonu.

Atgal parvažiuojame, kaip jau įprasta, pro ganyklas.

---

"Iš mūsų gali likti tik vienas" -- The Storr

Pavydžiu "Kalniečio" ir "Žvaigždžių dulkių" aktoriams tokios kai kurių epizodų filmavimosi vietos. Oi pavydžiu... Ir jau turbūt ne baltu, o bent jau pilku pavydu. Įtariu, kad ne patys kasdien į darbo vietą lipdavo :D

Taigi, patikime, kad šiandien -- gražiausių atostogų orų diena. Laikas į "mūsų" kalniuką.


View Larger Map

Ką gi čia bepasakysi... Gražu, be proto gražu. "Labai turistinei" trasai rekomenduotina gera avalynė. Ir kalnų lazdos labai rekomenduotinos. Lipti reikia nemažai, ir pakankamai statu. Bet tikrai įmanoma ir su normalia apranga užlipti (čia aš, žinoma, ne apie aukštakulnius ir ne apie lakuotus batelius; nesijuokit, teko kalnuose ir taip vaikštančių sutikti... Tad -- ne, tokia apranga tikrai tam netinkama).

Maniakams, kurie lenda toliau, nei "labai turistinė" trasa (bet vis dar pagal rekomendacijas reklaminiuose bukletuose) -- ir vėl stipriai rekomenduojam kompasą. Būten šioje vietoje mes supratome, kad jo tikrai reikia. Gerai, kad kažką pakenčiamai veikiančio turėjome viename iš telefonų. Žinoma, būtume ir be jo išsisukę, bet ar tikrai be panikos užuomazgų -- čia jau klausimas. Ir lazdos bei spec. avalynė jau tikrai reikalinga. Pagailėkit savęs. Žinoma, ir be jų įmanoma, bet malonumo bus nedaug, įtariu.

Aukštyn, aukštyn... Nuostabūs vaizdai nuo viršūnės, pakankamai ilgas bandymas suprasti, o kur tas "kelias" žemyn, jo neradus -- bandymas pasitikėti logikos ir kompaso deriniu ieškant vienintelės (!!! tikrai vienintelės) vietos -- siauro tarpeklio greta upeliuko, kuriuo galima nusileisti žemyn. Žinoma, dar galima grįžti ir tuo pačiu keliu, kuriuo užlipome. Bet oi, kaip to nesinorėtų.

Kelią žemyn atrasti pavyko. Gal jau po tiek metų ir "kalnų nuojauta" veikia? Kažkaip per tiesiai mes link to vienintelio tarpeklio nuėjom. Leistis žemyn rekomenduojame atsargiai -- takelis šalia kalnų upeliuko, kuris leidžiasi pakankamai statmenai. O jei dar ir lietingesnis sezonas pasitaikys -- turbūt ir upeliu gali tekt pasivaikščiot. Bet smagu, rekomenduojam :)

---

 Fėjų tvenkiniai -- Coire na Creiche and the Fairy Pools

Dar viena graži diena. Gal net ir gražesnė už vakarykščią, tad skubame ją išnaudoti ir pasigrožėti saulės spindulių žaismu fėjų tvenkiniuose.


View Larger Map

Kaip įprasta -- ilgas gražus pasivažinėjimas, ir dar ilgesnis pasivaikščiojimas upeliukų pakrantėmis, grožintis tiek upeliu, tiek aplinkiniais kalnais bei istorinių mūšių laukais. Visai aišku, kodėl jie ten pėsčiom kaudavosi -- padorus arklys į tokius akmenynus kojos kelt neturėtų.

Na, tiesą sakant, du pasivaikščiojimai: pirmas -- "netikri" tvenkiniai (bet irgi gražu), antras -- tikrieji. Fėjos nebūtų fėjomis -- paklaidint mus pabandė, ne tuo keliu nuvedė pirmą kartą :) Bet mes užsispyrę -- suradome, kur jos slapstosi. Irgi rekomenduojam, pakankamai tinkama ramiems pasivaikščiojimams. Na, gal tik pradinis nusileidimas nuo mini kalniuko gali būti nesmagus ypatingų lygumų mėgėjams.

O šiltą dieną verta pasiimti ir maudymosi aprangą, maudytis ten tikrai ne tik fėjoms galima.

---

Kilmartin

"Katino dienos" name baigėsi. Labai per aplink grįžtame į "žemyną" (kiek tai toje saloje apskritai įmanoma).


View Larger Map

Sekanti gyvenamoji vieta porai naktų -- istorinė Škotijos sostinė, Kilmartin miestelis. Miesteliukas simpatiškai mažas, apsistojame pačiame jo centre esančiame vieninteliame viešbutuke. Laisvų kambarių "šiaip pro šalį važiuojantiems" lyg ir nėra, rezervacija važinėjant po Škotijos "užkampius" pasirūpinti iš anksto -- būtina! Kaip ir priklauso tokio dydžio miestukuose, pro kambario langą galime grožėtis bažnyčios, mini stadiono, ganyklų ir senovinių kapinių vaizdais -- vis tik miesto centras :)


Neilgai trukus paaiškėja, kad mini stadionas yra tuo pačiu ir poilsiavietė -- atvažiuoja pora solidžiai atrodančių kompanijų, pasistato palapines ir eina vakarieniauti į po mūsų viešbučiu esančią užeigą (beje, tiek alus, tiek maistas tikrai geras). Susidomime, o ką ta kompanija darys vakare -- po ilgos kelionės ir nusiprausti kažkur norisi, ir tualeto reiktų. Viešbutyje "dušo nuomos" paslaugų nematėme. O viskas labai labai paprasta -- gi pasirodo, kad mūsų miesto centre yra ir dar vienas įžymus objektas -- nemokamas viešas tualetas ir dušai. Tad nakvojant palapinėje -- visiškas komfortas, viskas kaip kempinge. Tik nemokama :) Įdomu, ar čia visuose miesteliuose taip. Bet kokiu atveju -- planuojant atostogas šiltesniu oru visai verta pasidomėti "laukinės nakvynės" galimybėmis ir tradicijomis.

Kitą dieną skiriame pasižvalgymui po apylinkes. Aplankome vietinį kraštotyros muziejų, kuriame apčiupinėjame krūvą eksponatų, pasimokome groti senoviniais akmeniniais muzikos instrumentais, viena akimi pažiūrime mokslo populiarinimo filmuką (nuobodybė... pabėgome, ir ne mes vieni). Nemažą įspūdį palieka jau vien užrašai "šitas daiktas buvo iškastas radimvietėje, kurią galite matyti pro langą; ją iš arčiau vėliau galėsite apžiūrėti, jei eisite tuo ir tuo maršrutu". Žinoma, kad einame pasivaikšioti tais takais "prieš 5000 metų". Gražus lygus kelias, privedantis prie kiekvienos kapavietės, menhyrų ar spėjamos šventyklos. Čia jau norėtųsi dviračio. Dar labiau jo užsimanome, kai suprantame, kad iki tikrosios senosios sostinės -- Dunadd kalvos -- dar geri 8+ km pėsčiomis, ir kelias jau nebe toks gražus ir "turistiškai saugus" -- tektų lįsti ten, kur važiuoja ir mašinos. O paskui dar ir grįžti tuo pačiu maršrutu.. Diena tam per trumpa, ir debesų per daug apylinkėse :)


Nutariame iki Dunadd kalniuko pasivažinėti automobiliu, o nuvykus į vietą belieka tik užlipti į kalvą ir pasigrožėti apylinkių vaizdais bei susirasti karalių karūnavimo "pėdutę". Mano koja jai tinka, galėčiau būti valdovu :) Įsivaizduojame, kad stovime "savo" karališkoje tvirtovėje ir stebime atplaukiančius pirklių laivus...

Nusileidus nuo kalvos mūsų laukia dar viena atrakcija. Apačioje esančio privataus namo kieme suburzgia kažkas panašaus į traktorių, o aplinkinėse ganyklose esančios avys kažkodėl labai sunerimsta. Įtariame, kad jos "kažką žino" ir nutariame palaukti. Iš namo išeina keli žmonės, pradeda užstoti vietinius keliukus, pravažiuoja kažkokia nedidelė labai burzgianti transporto priemonė ir pasuka į avių ganyklą. Avys aiškiai pasiruošusios perlipti į kaimyninę ganyklą, baisus tas "mažas ir burzgiantis". Deja, joms nepavyksta ;) Prie visų triukšmo kėlėjų dar prisijungia vienas vyras ir šuo. Avims ir šį kartą nepasisekė -- visa šita kompanija jas sėkmingai pargena namo. Vaizdas įspūdingas, avių ten daug. Kelio danga po jų prabėgimo -- irgi įspūdingai nešvari. Matyt jos pakeliui savo baimę išbarstė :D

---

Inveraray pilis - De Vere Venues Barony pilis

Vis artėjame link Edinburgo, kad ir kaip nenorėtume -- anksčiau ar vėliau teks išskristi. Kitos dvi nakvynės suplanuotos De Vere Venues Barony Castle.

View Larger Map

Pakeliui sustojame Inveraray pilyje. Va šita tai verta dėmesio. Parkas neįspūdingas, galima ir neiti, o va jau vidus.... Na, daug pilių teko matyti, nustebinti mus jau sudėtinga. Bet šitą pamatyti tikrai verta -- vien jau ginklų salė ko verta! Žinoma, fotografuoti neleidžia, suvenyrinės knygutės irgi ne per įspūdingiausios. Bet mes juk turime internetą. Rekomenduoju google paveiksliukų paiešką "inveraray castle armoury". Turint laiko, galima pasivaikšioti aplinkiniais keliais, užlipti į vieną neblogą kalniuką, iš kurio, įtariu, turėtų atsiverti nuostabūs vaizdai. Taip pat turbūt visai verta patikrinti ir patį Inveraray miestelį bei jo kalėjimą, ypač su angliškai jau suprantančiais vaikais važiuojant. Deja, laiko mes daug neturėjome. Paliksime kitam kartui.

Po šios pilies -- ilgas kelias iki nakvynės punkto -- De Vere Venues Barony Castle, esančios Eddleston by Peebles miestelyje. Eilinis Edinburgo apylinkių užkampis. Sugundė pavadinimas "pilis", pakankamai nebloga kaina, o ir internete reklamos neblogos -- "įspūdingas parkas, keliai pasivažinėjimui dviračiais, istorinė įžymybė -- generolo Maczek žemėlapis" ir pan.

Ką jau škotai moka, tai moka -- pasinaudoti bet kokiais smulkiais istoriniais faktais, ir kiekvieną vietą paversti įžymybe. Tiesą sakant, planuojant maršrutą buvo be galo sunku atsirinkti, kas tikrai gali būti įdomu, o kas -- tiesiog "istorinė smulkmenos reklama". Pro kai kurias tokias vietas pakeliui pravažiuojant ne kartą pagavau save galvojant "a, tai čia apie šitą skaičiau... įžymi vieta, verta lankymo? na na...".

Taigi, mūsų pilis-viešbutis nuvylė. Iš principo padarytas didelis daugiabutis, kad tik kuo daugiau žmonių tilptų. Galbūt aukštos klasės kambariai ir kitokie, bet tie "eiliniams mirtingiesiems" tikrai nė iš tolo nekvepia jausmu "esu pilyje". Aplinkinis parkas neįspūdingas kaip parkas, tačiau tikrai tinkamas aktyviam vieno ar dviejų vakarų poilsiui -- visokių vietų, tinkamų pasikarstymui ir galvos nusisukimui, padaryta nemažai (daugiausia - visokios lipimo virve kombinacijos). Parke vaikštinėjant svarbiausia neužlipti ant kokio nors zuikio ausų.. Šitų gyvių ten nemažai, ir žmonių nelabai bijo. Nemokamus dviračius matėm, neblogi. Tik va kur važinėtis tame "dideliame parke" -- nesupratau. O už pilies ribų su tais dviratukais -- šiukštu, negalima. Na, bet mes čia juk tik pernakvoti porai naktų atvažiavome, tiesa?

---

Rosslyn - Edinburgh

View Larger Map

Kita diena skirta trupučiui pasikultūrinimo ir Edinburgo parduotuvėms. Kadangi jau esame tame regione, neužsukti ir nepažiūrėti Roslino koplyčios -- tiesiog negalima. Be proto gražu. Tik reikia spėti atvažiuoti pakankamai anksti -- pageidautina iš karto po atidarymo. Koplyčios reklama "Da Vinčio kode" padarė savo -- pajamų jos išlaikymui ir restauravimui padaugėjo, tačiau turistinių autobusų -- irgi gerokai daugiau. Tad norint ja pasigrožėti, pažiūrėti, kaip tas grožis ir toliau skaptuojamas iš smiltainio, tikrai reikia atsikelti anksčiau, nei "autobusiniams turistams".



Į Edinburgą su mašina, žinoma, nelindome. Jau ir taip būtų beprotybė į tokį miestą "šiaip važiuoti", o čia dar ir eilinis Edinburgo festivalis kaip tik vyko. Žmonių minios. Mašiną palikome P+R aikštelėje, ir ramiai pasivažinėjome vietiniu autobusu. Man asmeniškai miesto centras didelio įspūdžio nepaliko. Į pilį jau nebespėjome (primenu -- tikslas buvo "parduotuvės").

---

North Berwick

View Larger Map

Paskutinis suplanuotas punktas -- North Berwick miestelis ir pasiplaukiojimas pažiūrėti / pafotografuoti visokių įdomių paukščių. Deja deja... mums nepavyko. Likus keliolikai kilometrų iki miestelio, iš pakankamai gražaus saulėto oro pasinėrėme į baisią miglą, kuri taip ir iki galo neišsisklaidė. Tikėdamiesi oro pasikeitimų ir pasikliaudami vietinių rekomendacijomis "dar palaukiam iki tada ir tada, galutinai spręsim, ar plaukiam" pasivaikščiojome pajūriu, patyrinėjome miestelį. Deja, migla išsisklaidyti taip ir nesusiruošė. Turės paukščiukai irgi kito karto palaukt.


Paskutinė nakvynė prieš išskrendant -- viešbutyje prie pat Edinburgo oro uosto. Padarėme išvadą, kad geras viešbutis yra gerai -- tyla ir ramybė, nė garso lėktuvų per visą naktį. O kainos irgi ne tokios jau baisios, ypač kai įvertini faktą, kad ryte nereikia sukti galvos "o kokie gi būna kamščiai šiame mieste ir kiek laiko reiks skirti nusigavimui iki oro uosto".