Nauji metai, nauji žaislai

Ir nauja transporto priemonė. Ačiū Dariui iš “Velomanų” už kantrybę moteriškiems kaprizams ir kūrybą bandant tuos norus realizuot. Toks keistokas žirgas gavosi. Man atrodė, kad aš jau daugmaž žinau ko noriu. Tikrinsim šiais metais, kiek apsirikau su tais savo norais.

Taigi, kas čia yra:

• Planet X Kaffenback, 52cm + Kaffenback Disc šakė
• Shimano FC-M431 Octalink (44-32-22) 3x9-speed
• Shimano CS-HG50 (11-30) 9-speed
• Shimano Tiagra FD-4503 3x9-speed
• Shimano Tiagra RD-4500 GS 9-speed
• Shimano Tiagra ST-4503 3x9-speed
• Tektro Lyra + 160mm Shimano SM-RT54 centerlock
• Mavic TN119 Disc + Shimano LX T675 Disc
• Vittoria Randonneur 700x35C (37-622) (nors įtariu, kad dar keisim į siauresnes, bet čia jau reikia testuot)
• Tubus Logo + Tubus Tara Lowrider bagažinės

Kai kas pagal originalų sumanymą turėjo būti kitaip, bet rinkimo eigoj pasikeitė; tik manau, kad kol toliau išsiaiškinsiu, “ko reikia” – tikrai tiks.

Daikto tikslas – “hibridų hibridas važinėjimui šiaip po apylinkes asfaltu ir gražiais laukų keliukais, ir lengvam savaitės-kitos paturistavimui”. Turbūt taip geriausia įvardint. Esminiai norai buvo:

• Kad į kalnus liptų net ir tada, kai dviratininkas beveik miega ir rimtai mint tingi. Ta keista pavarų kombinacija – ilgų pernykščių aiškinimųsi, o kaip gi aš važinėju ir ko reiktų, kad pakankamo kiekio raumenų neturint užvažiuočiau ten, kur man norisi, ir taip, kaip man norisi, rezultatas. Bus įdomu patikrint, kas gausis iš to eksperimento. Yra čia apylinkėse toks vienas kalniukas, kurio man kol kas nenulipant įveikt nepavykdavo. Labai tikiuosi, kad dabar susidorosiu. Ir – taip, važiavimas į viršų 4 km/h greičiu man visai tinka, kai jau kitaip nebeišeina :D Čia jau tas atvejis, kai iš savo klaidų mokomės, ir kitų nuomonės neklausom. Na, užsispyrus kaip ožka aš kai kuriais klausimais.
• Kad vairas patogus būtų. O po kokių 50-60 km aš ant jo natūraliai lenktis pradedu. Tad kilo įtarimas, kad klasikinė turisto pozicija turėtų būt tai, kas tiks.
• Kad per lietų stabdytų, ir kaladėlių nereiktų labai dažnai keist. Kadangi važinėju ypač kultūringai, ir į kokias nors MTB ar pan. varžybas su šituo tikrai nesiruošiu – manau, kad tų stabdžių, kurie sudėti, bus “per akis ir blakstienas”.
• Kad kelioninius krepšius būtų kur padėt. Net ir tuos, kurių dar neturiu. “O jeigu prireiks”.

Ką tik žaislas pasipildė viena būtina dalimi – skambučiu :) Japonų “Crane” kūrinys. Žinojau, kad geri, bet kad juos ir spalvina – nebuvau mačius. Gera dovana, gražiai skamba.

Žinoma, jis pritaikytas gerokai plonesniam vairui. Bet truputis darbo su replėm, truputis beveik visada gelbstinčios užtraukiamos juostelės – ir pavyko, panašu, ypač patogiai pritvirtint. Jei tikrai bus patogu važinėt – reiks antro tokio: ant plentinuko užsidėt, kad pėsčiuosius baidyt būtų galima efektyviai.

Ir dar vienas naujas žaislas – šiandien atsiuntė rūpestinga sesė, kad nesušalčiau. Chapeau! Cold Weather Warm Up Balm :)

Sako, kad buvo taip (veiksmas UK): “Įbėgu į dviračių parduotuvę ir sakau pardavėjom, kad turiu tokią sesę, kuri pakvaišusi dėl dviračių. O aš nenusimanau nieko. Padėkit rast dovaną”. Sako, kad visus ant kojų sukėlė (tikiu :)), bet atrado.

Įdomus žaislas. Atsižvelgiant į šio pavasario orus – pravers. Va taip žmonės visokius papildomus tepaliukus ir pradeda naudot… Aš gi jais netikiu :D Bet negi nepabandysi? O paskui dar pasirodo, kad veikia…

Gemini Xera pirmi bandymai

Taigi, pirmieji įspūdžiai: pasivažinėjau praeitą penktadienį ir šeštadienį. Kol kas naudotas kol kas tik standartinis (16 laipsnių) reflektorius, “gamyklinis” pakrovimas ir “gamykliniai” lempos ryškumo nustatymai – 20%, 60%, 100%. Nustatymus kas 10% perprogramuoti kiekvienam iš ryškumo lygių paprasčiau nei paprasta, kol kas keičiau tik “mirksiuko” ryškumą – sumažinau iki 10%. Nenaudoju aš jo, o jei prireiks – pakaks ir tiek.

Penktadienį važiuota jau “tikrai naktį”. Man patiko – važiuojant plentu daugmaž 30 km/h man visai pakako standartinio 60% apšvietimo. Persijungus į 100% apšvietimą iš priekio atvažiuojančios mašinos ilgąsias šviesas perjungdavo dar būdamos labai toli. Tai turbūt matosi? :)

Šeštadienį lempa naudota nedaug, tik grįžtant namo prieblandoje. Pradėjus temti pakako standartinio 20% ryškumo, tačiau po kokių 10 min perjungiau į 60%. Per daug miesto gatvėse duobių :)

Grįžtant lempos indikatorius pradėjo keisti spalvą – laikas krauti. O va čia ir prasidėjo nuotykiai… Instrukcija sako:

• Jei indikatorius ant lempos raudonas – liko ne daugiau kaip 10% pakrautos baterijos. Jei raudonai mirksi – “šakės, tuoj išsijungs” :)
• Kai baterija kraunama, indikatorius ant kroviklio raudonas. Kai pilnai pakrauta – žalias.

Taigi, grįžtu aš namo. Indikatorius ant lempos mirksi raudonai (na… truputį pakankinau aš ją priverstiniu būdu, buvo įdomu, ar tikrai moka mirksėti. Tikrai moka.) Atjungiu lempą nuo baterijos, pajungiu pakrovėją. Pakrovėjo indikatorius žalias. HM…… Kyla negerų minčių.

Pajungiu pakrovėją į adapterį (siunčiausi tai iš UK, spėkit, kokioms rozetėms tai pritaikyta ;)), adapterį -- į prailgintoją. Pakrovėjo indikatorius vis dar žalias. Dar labiau panašu į “kažkas negerai”. Na, bet gal indikatorius arba instrukcija meluoja. Palieku krautis (ir – taip, esu tikra, kad adapteris geras, patikrinau; mobilų telefoną krauna). Po pusantros valandos prijungiu lempą. Bjaurybė vis dar mirksi raudonai. Tikrai tikrai kažkas negerai. Liūdna, liūdna, paprasčiausiai liūdna man…

A, prisiminiau. Lempa pirkta iš tokio ProBikeKit puslapio. Rašau jiems, gal padės. Parašiau 2012-10-20. Šiandien (po 3 darbo dienų) vis dar “kapų tyla”. Aptarnavimas nežavi. Tiesa, rašiau dar viena tema jiems, keliomis dienomis anksčiau… Į pirmus du laiškus sureagavo labai greit. O paskui staiga nutilo, ir šiuo metu irgi “kapų tyla”. Naiviai tikiuosi, kad problemą išspręsim, tad didelės antireklamos dar nedarysiu. Bet daugiau be būtino reikalo (skaityti – Labai Didelės Nuolaidos) iš jų pirkti nesiruošiu.

Kadangi aš esu labai nekantri asmenybė, vakar vakare parašiau tiesiai gamintojui – patiems Gemini Lights. Šiandien 11:32 jau sulaukiau atsakymo: gražus ir paprastas paaiškinimas, ką kokiu atveju turi rodyti indikatoriai, pasiūlymas dar kartą pabandyti susisiekti su pardavėju, o jei jis nesureaguos – pasisiūlė padėti surasti artimiausią aptarnavimo padalinį ir padėti su jais susisiekti tiesiogiai (taip, pardavėjo reakcijos laiku aš kultūringai pasiskundžiau; kad suprastų, kodėl aš jiems galvą suku…). Taigi, paaiškinimas pamiršusiems fiziką (arba jos nemokėjusiems):

• Baterija pajungta prie pakrovėjo, bet neįjungta į rozetę – indikatorius žalias
• Baterija pajungta prie pakrovėjo, įjungta į rozetę:
  • Indikatorius žalias – jei baterija pakrauta
  • Indikatorius raudonas – jei reikia krauti

Prisimenu fizikos žinių likučius ir prašliaužia optimistinė mintis – o gal vis tik adapteris kvailioja? Na, netikiu aš, kad firmos, apie kurios lempas visi tik “ach ir och, kokios geros” sako, vienas iš nedaugelio brokuotų modelių būtent man atitektų. Ypač, kai pati lempa rodo “reikia krauti”. Gerai paieškoję atrandam dar vieną adapterį. Stebuklas įvyko: indikatorius ant pakrovėjo – raudonas! Panašu, kad kraunasi. Po ~4 – 5 val. bus aišku, ar pasikrovė. Bet jau tikiu, kad viskas gerai.

Nuotraukos… Dar nėra. Kai bus labai lietinga diena – fotografuosiu. Kas sakė, kad įspūdžius būtina nuo išpakavimo proceso aprašyti? :D

Gemini Xera

Šiandien sulaukiau naujo žaisliuko – atvyko Gemini Xera mini lemputė. Nedidelė, bet pakankamai šviesi pasivažinėjimams tamsiais vakarais. Pagal charakteristikas – dar 2012 m. modelis, max. 800 liumenų, 4 celių 7.4 V / 5200 mAh baterija.

Sako, kad ne “teorinių liumenų”, iš tiesų 800. Manau, kad kol kas man užteks. Į MTB trasas naktį kol kas nesiruošiu, o kitus kelius turėtų apšviesti pakankamai. Šiaip ar taip, kaimynai name priešais sunerimo ir skubiai puolė prie langų, kai nusprendžiau namie patestuot, kaip ji šviečia.

Teoriškai turėtų būti taip:

Ryškumo lygis	Liumenai	Veikimo laikas
100%	800	4 val.
90%	720	5 val.10 min.
80%	640	6 val.
70%	560	7 val. 40 min.
60%	480	9 val.30 min.
50%	400	12 val.
40%	320	18 val.
30%	240	26 val.
20%	160	35 val.
10%	80	46 val.

Kodėl šita? Todėl, kad:

• Dar pakenčiama kaina. Na, ir vėl “seniems modeliams” nuolaidos; 2013 m. turėtų būti 850 liumenų ir CREE XM-L U2 diodai; maniškėje, kiek pavyko atrasti, vis dar T6. Manau, kad kol kas tikrai užteks. O paskui jau laikas parodys, ko reikia.
• Programuojamas ryškumas kas 10%. Na, nekyla man ranka ką nors panašaus į šiuo metu populiarų MagicShine MJ-880 pirkt ir vairuotojus gąsdint.
• Lengva – 52 g. be baterijos.
• Daug priedų tvirtinimui ant šalmo (kol kas manau, kad nereiks, bet maža kas…), dėjimuisi šiaip ant galvos (o jeigu kelionėj prireiks ir vėl palapinę naktį pliaupiant liūčiai ir vėtrai artėjant ardyt?)
• Geri atsiliepimai apžvalgose

Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu patestuot. Labai tikiuosi, kad jau šią savaitę.

Dviračių vieta namuose

Prieš įsigyjant antrą dviratį ilgal sukau galvą, o kur aš juos visus dėsiu. Butas mažas, rūsyje – baikit juokus, čia juk Lietuva :) Garaže – daug suodžių (daugiaaukščių garažų specifika…).

Po neilgų paieškų atradau patraukliai atrodantį daiktą – Topeak Dual Touch Bike stovą. Šiandien pagaliau surinkau “konstruktorių”.

Surenkama pakankamai paprastai, atrodo pakankamai stabiliai. Jau tikiu, kad galima ir tuos gamintojo deklaruojamus 4 dviračius po maks. 18 kg. kabint. Tik keturiems erdvės daugiau reiktų ;)

Stovas – dviejų dalių, vidurys tvirtinamas greito fiksavimo rankenėle, kurią užlenkus dar rekomenduojama prisukt varžtą iki 3 Nm.

Apačia ir viršus tiesiog prispaudžiami prie grindų / lubų. Tiesa, tai turi būti tvirta, tad pakabinamų lubų gerbėjams reiktų atsiminti, kur buvo dėtos kokios nors rimtos pertvaros, ir remti tiesiai į jas. Sunku, bet turbūt įmanoma? Tiesa, galutiniam fiksavimui reikia vyriško svorio – tvirtinimo kojelės nulenkimui maniškio svorio neužteko :) Gal rimčiau pašokinėjus ir manęs užtektų…

Dviračiai kabinami ant tokių porimčių kablių, kurie kažkuo papildomai padengti, kad dviračio nebraižytų:

 

 

 

 

 

 

 

 

Na, ir viską sukabinus, mano kompiuterio ir dviračių kampelis atrodo taip:

Tiesa, šią savaitę dar paliksiu tik savo 17 kg “sunkiasvorį” kabėt. Jei netyčia paaiškėtų, kad kokio nors varžtelio nepriveržėm iki galo… Jei jau per tiek laiko nenukris, kabinsim ir sportinuką ;)

Akinių poliarizuotais fotochrominiais stiklais…

…Būna!
(prijaučiantiems fizikams – taip, taip, žinau, kad vertimas to daikto pavadinimo nėra teisingas, bet kad jau tauta taip vadina – aš irgi taip vadinsiu)

Kiek kartų klausiau Lietuvos optikose, tiek vis išgirsdavau atsakymą “ne, nebūna, technologiškai neįmanoma, arba viena, arba kita, bet ne abu”.

Taigi, šiandien pas mane pagaliau atkeliavo akiniai – Rudy Project Rydon II, Photochromic Polarized Grey versija + geltoni stikliukai papildomai. Ir, žinoma, dar papildomi stiklai su dioptrijom, po visais tais spalvotais dedami. Kad būtų galima juos išimt, jei su kontaktinias lęšiais sugalvosiu dviračiu važinėtis, ar kai regėjimas visai pagerės (o jis vis nenumaldomai gerėja…) – kad naujų akinių ieškot nereiktų :)

Ir dar laukiu permatomo stiklo toms dienoms, kai saulė netrukdys. Pasirodo, deficitas, nėra jo… Atsakymas į klausimą “o kam baltas, jei yra fotochromas?” – ogi tam, kad fotochromą ėmiau tamsesnę versiją. T.y., jų “šviesiausias” variantas yra tokie pakankamai normalūs akiniai nuo saulės, ir jie dar tamsėt moka.

Norintiems – galiu rekomenduot eilinę UK parduotuvę atsisiuntimui, RX Sport (paveiksliuką iš jų ir pasiskolinau, tikiuosi, pretenzijų nebus).

Pirmi įspūdžiai šiaip pasivaikščiojus:

• Patogu. Galvą palenkus saulė į akis nespigina, ir vis dar per dioptrijų dalį žiūriu – turėtų būt pagaliau patogu ant sportinio dviračio važiuojant. Nes su normaliais akiniais – oi, kaip nesmagu, kai supranti, kad kelias neryškus, nes akiniai “kažkur ne ten” pasidaro toj sportinėj važiavimo pozicijoj. Kirba dar klausimas, ar ne be reikalo ėmiau “mažesnę moterišką” versiją Rudy II, gal reikėjo normalaus (“vyriško”) Rudy. Bet kad pagal išmatavimus skirtumas ne toks ir didelis:
• Rudy II: 61 / 17 / 138
• Rudy: 68 / 17 / 138

O aš jau beveik išmokau, kad sporte moterims reikia žiūrėti į moteriškus modelius. Kad ir kaip bebūtų keista, vyrų ir moterų kūno sudėjimas skiriasi :D Ir bandant pasisavint kitai lyčiai skirtus daiktus mažėja komfortas…

• Kaip interneto komentarai ir sako, į tą įdedamą optinę dalį tikrai remiasi blakstienos. Bet, kai maniškės į visus akinių stiklus remiasi, aš skirtumo nejaučiu :D O jei kam nors į “šiaip akinių” stiklus jos nesiremia – gali būt ir nepatogu.
• Įdomioji dalis – kažkokia keista savijauta vaikštant. Kaip su kontaktiniais lęšiais, kai juos įsidedi po ilgos pertraukos – lyg atstumai kažkokie ne tokie, lyg aukščio pojūtis kažkoks kitoks einant. Bet, kaip ir su kontaktiniais lęšiais, prie to “kitokio” pojūčio labai greit priprantama.

Labai laukiu, kada galėsiu važiuot patestuot. Per savo antradienio pasivažinėjimą neblogai saulėj nusvilau, tad į kokią nors dviratininko aprangą kol kas net pažiūrėt nesinorėjo…