Vakar buvo nuostabus oras. Ta proga su Velomanais išsiruošėme pafotografuoti paukščiukų, žibučių, ledo likučių Kauno mariose ir pasigrožėti potvynio vaizdais. Sako, kad Nevėžis ties Babtais pakilęs “tik” apie 6 metrus. Bendradarbis, važinėjantis per Raudondvario tiltą, irgi sakė, kad vaizdai verti dėmesio.
Išvažiavome ~11:45, grįžau (bent jau aš) apie 19:30. Ramus tempas, gera kompanija, skanūs pietūs tarp Kauno ir Raudondvario, dar skanesnė (ir visai neplanuota :)) arbata po pietų. Buvo gerai.
Kleboniškio miške didvyriškai ir didmoteriškai “atlaikėme” varlių desantą. Ir kodėl joms migruojant į kitą kelio pusę reikia bandyti užšokti ant dviračio? Brrrr… ganėtinai nemalonu.
Nuo Ramučių pro Sergeičikus kelias, kaip visada, be galo smagus. Gerai važiavosi, tad egzotiškos lėktuvo “skulptūros” fotografuoti nesukome. Pasiliksiu “tik sau” fotoaparato kitam išbandymui. Paliksime truputį intrigos (įdomu, ar kas nors žino, apie ką aš?..)
Kauno marias radome dvejopas. Vienoj pusėj -- marios kaip marios, vanduo ir tiek.
Jachtklube, priešingai, dar ir ledo likučių galima rasti:
Žibučių… radome, bet dar pakankamai nedaug. Prigąsdino kolegos, kad erkės išbadėjusios ir būtent mūsų laukia, tad fotografuoti nėjome :D
“Trečiadieniuko” važinėtojai patvirtino, kad į Panemunės šilą lįsti neverta – vis tiek teks sukti pro kur nors aplink, dviračių takai ne tai, kad užlieti, bet net ir turėklų viršaus nesimato. Tad link Lampėdžių ir galutinio tikslo – tilto per Nevėžį – patraukėme pro Marvelę. Turėjome keistų minčių '”o gal čia dviračių tako truputis likęs”. Deja deja, teko būti nekultūringais ir važiuoti gatve. Potvynis, visur potvynis. Tik medžiai vidury vandens žymi buvusias ir kada nors būsimas sausumos vietas.
Nevėžis – įspūdingas. Būtų smagu dar iki Babtų nuvažiuoti, sako, kad ten dar daugiau vandens. Bet kaip sezono pradžiai – užteko ir Raudondvario tilto.
Įdomu, per kiek laiko visas tas vanduo atsitrauks į savo vagą?
Dar įdomiau, o koks jausmas apima gyvenant tokios upės šlaite? Atsiguli vakare, dar ledas, grįžti namo iš darbo – vanduo duris skalauja… Na, bet ne tiek įdomu, kad ten norėčiau apsigyvent. Aš tik baseinus mėgstu, valties (juo labiau – šaltame vandenyje) išbandyti nesinori.
No comments:
Post a Comment