Karmėlavos raketų bazė

Truputis istorijos iš lobio aprašymo:

Raketų bazė Karmėlavoje, šalia Kauno, buvo įkurta 1976 metais. Raketinis dalinys užėmė 51 ha plotą, tačiau bendras bazės plotas su aplinkine saugoma teritorija buvo 587 hektarai. 1987 m. INF sutarties protokole nurodyta, kad šioje bazėje yra 5 vidutinio nuotolio raketos ir 5 paleidžiamieji įrenginiai. Tačiau tarybinių bazių inventorizacijoje, atliktoje tarybinei armijai pasitraukus iš Lietuvos, nurodyta, kad bazėje yra 4 raketų paleidimo aikštelės ir 6 požeminiai angarai raketoms.
Karmėlavoje buvo dislokuotos mobiliosios vidutinio nuotolio raketos SS-20 (RSD-10), galinčios nešti nuo 1 iki 3 branduolinių galvučių ir veikti 600–5000 km nuotoliu.
Po INF sutarties, kuria buvo sutarta sunaikinti vidutinio nuotolio raketas, pasirašymo, raketos iš Karmėlavos 1988 m. buvo išvežtos, o raketinis dalinys perdislokuotas. Bazė buvo atiduota tarybinės armijos sraigtasparnių daliniui.
Tarybinė armija iš bazės pasitraukė 1992 m. lapkričio mėnesį. Iš pradžių dalinio teritorija buvo atiduota netoliese esančiam Kauno aerouostui, 2000 m. joje pradėjo veikti karinis Regioninis oro erdvės kontrolės centras.

Kaip tai atrodo? Trumpai reziumuojant – daug griuvėsių ir truputis uodų :D

Įvažiavimas į teritoriją – standartiniu betoniniu taku, abipus kurio – įvairios paskirties griuvėsiai. Na, gerai jau, gerai, “įvairios buvusios paskirties statiniai”. Dabartinė griuvėsių paskirtis turbūt standartiškai dvejopa:

- puikiai tinka nusisukt galvą, jei karstysitės bet kaip ir bet kur

- nakvynės namai blogu oru tam tikrai grupei žmonių

Važiuojam toliau, gražus (sąlyginai) betoninis kelias baigiasi, prasideda miško keliukai. Patylom pasidžiaugiu, kad sausas oras. Po gero lietaus / pavasarį čia turėtų būti ideali vieta purvo vonių mėgejams.

Priartėjame prie lobio vietos, mus savo griežtu žvilgsniu pasitinka tautos vadas.

Toliau jau belieka smulkmena – surasti patį lobį. Kadangi šį kartą esame trise, viskas įvyksta labai greit. Kas navigacijų parodymus sulygina, kas šiaip gerą nuojautą turi…

Praeiname pro uodų užuolaidą, dar truputį patyrinėjame tą vietą, kurią saugojo uodai, ir lobis – mūsų :)

Smagu, kad lobio turinys atitinka aplinką – truputis tarybinių laikų senienų, truputis istorinių kontrastų “Lietuva -- nepriklausoma” tema ir truputis šiaip kažko, ką pasitelkus fantaziją galima įvardinti kaip kareivio naudotus daiktus.

Grįžtame atgal. Pasibastome dar po kelis griuvėsius, nesėkmingai pabandome atrasti kelią į kokį nors požeminį bunkerį… Labai norėtųsi tokioj vietoj važinėt su kuo nors, kas gerai žino istoriją, ir galėtų papasakoti apie statinių paskirtį ir parodyti tai, ko patys atrasti nesugebame (manau, kad tokių vietų ten tikrai yra).

Pakeliui namo patikriname dar vieną lobį. Atrasti siaubingai paprasta, bet pradedantiesiems “lobių medžiotojams” naudinga – pamatėme, kaip atrodo “keliaujantys daiktai” (tie su savo tikslais ir numeriais). Nuotraukų nebus, negalima :) Kadangi iki šiol jie buvo “tamsus miškas”, palikome, kur radome. Dabar jau žinau, ką su jais daryti. Vienam net “padėti siekti tikslo” galėčiau. Jei jis dar bus ten, kai man bus pakeliui tikslo priartinimo vieta – jam padėsiu :)