Lobis lobio lobiui lobį….

Panašu, kad “pasigavau naują “ligą” – lobių medžiokles. Liaudiškai – geocaching. Puikus būdas atrasti naujų gražių vaizdų net ir artimiausiuose kiemuose ir praplėsti istorines žinias. Ir prisiversti lėtai važinėti dviračiu :D

Šios dienos maršrute buvo kokie 7 lobiai, tikslas – atrasti bent vieną :) Stengiausi maksimaliai susidėt tai, kas skirta pradedantiesiems, bet kai kurie sąraše atsirado vien todėl, kad “pakeliui” arba todėl, kad "labai jau įdomus aprašymas”.

Išvažiavau dviračiu apie 11:30, grįžau apie 16:30. Atstumas – apie 23 km. Supratau, kad šitas darbas trunka ilgiau, nei man iš pradžių atrodė. Rezultatu esu labai patenkinta – iš 5 lobių, kurių bandžiau ieškoti, pavyko atrasti tris, vieno ieškoti nepavyko, nes per daug žmonių aplink blaškėsi, o vieno neradau.

Taigi, pirmas – prie senojo pėsčiųjų tilto į Kleboniškį. Atrasti pavyko pakankamai lengvai, nors ir nelabai pradedantiesiems skirtas. O va jau jį pasiimti…. Man ūgio trūksta. Kokių 5 cm – tikrai, o tai ir daugiau. Buvo daug žaidimo “o jei pabandysiu užlipti ant dviračio taip, gal nuimsiu”. Po kelių bandymų mikro-lobiuką apžiūrėjau, pavyko nenusiversti :). Šiaip ar taip, dviračio naudojimas vietoj kopėtėlių ar taburetės nėra pati geriausia ir patogiausia idėja. Padėti atgal sekėsi daug lengviau, nei nuimti. Sėkmės kitiems :D

Antras turėjo būti gana netoli esančioje Pilainės poilsiavietėje. Tikėjausi, kad darbo dieną ten bus tuščia ir ramu. Deja, ten ne tik poilsiavietė, ir ne tik man – atostogos. Lobio vietoje atradau du intensyviai besitreniruojančius vaikinukus. O jau tokiu atveju lobio ieškoti negalima, ne visi supranta, kad juos palikt kitiems reikia :) Bandysiu kada nors kitą kartą. O šiandien – esu labai patenkinta atrasta originalia poilsiaviete. Jei ne šita veikla, turbūt apie ją taip ir nesužinočiau, nors beveik pro šalį važiuojam gana dažnai. Vietinė bendruomenė tikrai įdėjo daug pastangų ją įrenginėdama. Gražu, tik nuotraukų ten padaryti nemokėjau – gaunasi kažkoks “šabakstynas”

O jau žibučių ten kiek! Seniai tiek ir tokių gražių nemačiau.

Trečiasis lobis turėjo būti Kalniečių parke. Va šito rasti nepavyko. Gal todėl, kad nežinojau, kokio dydžio daikto tikėtis (kas yra tas “mažas, bet ne mikro”), o potencialių vietų, kur tai būtų galima padėt – pakankamai nemažai. Pabandysiu dar kada nors vėliau. Tiesą sakant, dabar, kai jau esu mačius tuos “mažus, bet ne mikro” -- tikrai ieškojau kažko gerokai mažesnio. Gal todėl ir neradau, per didelis buvo :D

Ketvirtasis – netoli vietos, kurioje stovi kryžius trėmimų aukoms atminti. Iš ten puikiai matėsi, kaip 1940 m. birželio 14 d. iš Kauno buvo vežami tremtinių ešelonai. Sako, kad ant to kalno stovėjo jų giminės ir verkė. Kaip ir Pilainės poilsiavietė, vieta man – visiška naujiena; geležinkelio vaizdas irgi neblogas.

Šitas lobiukas tikrai pradedantiesiems, radau be jokių problemų. Ir pagaliau sužinojau, ko tikėtis “mažas, bet ne mikro” atvejais.

 

Supratau, kad noriu pietų, ir sudėtingų lobių paieškas atidėsiu kitam kartui, kad ir kaip būtų įdomu pabandyti suprasti, kaip tie keisti kelių lygių aprašymai “veikia”.

Tad paskutinį lobį, kuris labai pakeliui namo, irgi nusprendžiau pabandyti surasti tik todėl, kad jis irgi “pradedantiesiems”. Vėlgi – istorinės naujienos (man). Tikrai nežinojau, kad dabartinio KTU chemijos fakulteto pradinė paskirtis – tarpukario Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorija (veikusi 1937 – 1940 m.).

Labai savotiškas ir gražus medis, kurio “širdyje” ir yra lobis. Viso fotografuoti negaliu dėl savaime suprantamų priežasčių :) Patys susiraskit.

Lobis – eilinis nedidelis. Šioje skrynelėje nieko labai įdomaus šiuo metu nebuvo. Gal reiks papildyt ;) Ir nepamiršt kada pakeliui namo maišelį paimt ir visus sąrašus įpakuot, kad sauseni būtų.